Prieš patyčias – bendros mokyklos, šeimos, visuomenės pastangos
Šeima – ypač stiprus, o gal net lemiamas veiksnys, formuojantis vaiko toleranciją ar netoleranciją patyčioms, teigia mokslininkai ir psichologai, tyrinėjantys šį reiškinį. Būtent iš tėvų pavyzdžių, reakcijos į vienokius ar kitokius reiškinius vaikas nejučiom išmoksta elgesio modelių.
Apie patyčių prevenciją kalbėta šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtoje diskusijoje „Tyčiotis negalima padėti. Kur rašom kablelį?“. „Norime pozityviai įvertinti situaciją ir surasti būdus, kaip padėti vaikams, kad būtų kuo mažiau patyčių, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina. – Vykdome ir akredituojame prevencines programas, tačiau reikia ir tėvų, visuomenės pagalbos“.
Pasak „Vaikų linijos“ vadovo, veiksmo savaitės „Be patyčių“ iniciatoriaus Roberto Povilaičio, ne mokykla sukuria patyčias, tačiau būtent mokykloje jos pradeda reikštis, nes joje susirenka daugiausiai vaikų. Ir mokykla privalo ieškoti efektyvių prevencijos būdų.
Mokykla, kurioje visi bendruomenės nariai, įskaitant ir tėvus, nuolatos sistemingai dirba su veiksmingomis patyčių prevencijos programomis, pajėgi sustabdyti ar bent gerokai sumažinti mokinių patyčias. Utenos Aukštakalnio progimnazija patyčių prevencijos programą Olweus vykdo nuo 2009 m. „Dažniausiai vaiko bėdų „pūlinukas“, kad ir atsineštas iš kitos aplinkos, trūksta mokykloje. Nieko nedaryti tiesiog neįmanoma. Neslepiame tų problemų, keliame į viešumą, įtraukiame absoliučiai visus bendruomenės narius, dirbame nuolatos ir sistemingai. Nėra taip, kad viskas gerai, bet patyčių sumažėjo perpus. Olweus programa tikrai duoda naudą, nors kai pradėjom dirbti, buvo labai sunku mums patiems, suaugusiesiems, nes reikėjo keisti savo vidines nuostatas. Bet buvo verta“, – prisipažįsta progimnazijos direktorius Arvydas Šilinskas.
Lietuvos tėvų forumo atstovė Jolanta Lipkevičienė, trijų vaikų mama, pasakojo, kad forumas mokyklose steigia saviugdos klubus, į kurių veiklą įtraukiami mokinių tėvai. Šiuose klubuose dėmesys skiriamas patyčių prevencijai. Ji pristatė knygą „Aš įveikiau, nebijok kovoti“, kurią parašė ir išleido vienas Kauno mokyklos mokinys. Šioje knygoje, kurią jis pats pristato mokyklose, pateikti konkretūs įvairių patyčių pavyzdžiai ir būdai, kaip su tuo susitvarkyti.
Tarptautinio mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenimis, pastaraisiais metais patyčių tarp 11–15 metų Lietuvos mokinių mažėjo, bet pernai kreivė vos vos kilstelėjo. Kaip rodo tyrimas, berniukai patiria dažniau patyčių, taip pat dažniau tyčiojasi ir iš kitų. Mažiau tyčiojamasi miestų mokyklose, ypač čia išsiskiria Kaunas, dažniau – rajonų mokyklose. Lyginant su kitomis šalimis, patyčių mastas Lietuvoje vis dar aukštas. Su patyčiomis išvis nėra susidūrę trečdalis mokinių (29, 8 proc.).
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, plinta patyčios virtualioje erdvėje. Ryšių reguliavimo tarnybos Interneto priežiūros skyriaus vedėjas Vilius Nakutis duoda keletą paprastų patarimų, kaip elgtis, kai susiduriama su tokios rūšies patyčiomis. Galima kreiptis į specialią „karštąją liniją“, prašyti pašalinti netikrą, šmeižikišką profilį socialiniuose tinkluose ar įžeidžiamo turinio informaciją, – tokiu atveju tarnybos specialistai kreipiasi į to interneto portalo administratorių.
Diskusijos dalyviai akcentavo, kad sutelktomis pastangomis galime tikrai stipriai pakeisti situaciją ir veiksmingai padėti vaikams. Ši diskusija – tai „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“ dalis. „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“, atkreipianti visuomenės dėmesį į šią problemą, Lietuvoje vyksta kovo 23–29 dienomis.
