Priimtos pataisos užtikrins spartesnį įvaikinimą ir didesnį vaikų šeimose saugumą
Seimas priėmė Civilinio kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti vaikų saugumą šeimose ir paspartinti vaikų globos ir įvaikinimo procesus. Už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 97 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Teisės aktų pakeitimus teikė Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, juos tobulino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Priimtomis pataisomis nuspręsta įpareigoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą (VTAT) į vaikams grėsmingas situacijas reaguoti operatyviai. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, privalės įvertinti šios informacijos pagrįstumą ir nedelsdama imtis vaiko teisių apsaugos priemonių – perkelti vaiką į saugią aplinką. Naujomis nuostatomis Seimas įpareigojo visas institucijas, atliekančias tiesioginio darbo funkcijas su vaikais, dirbančioms su vaikais, pranešti VTAT apie pastebėtus vaikų teisių pažeidimus, jiems keliamą grėsmę arba nederamą elgesį jų atžvilgiu.
Lydimojo Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimais nutarta įteisinti apmokytą profesionalų budintį globotoją, kuris įsipareigos priimti vaiką į šeimą ir juo rūpintis, kol jis bus grąžintas į tėvų šeimą arba bus perkeltas į globėjų ar įtėvių šeimą. Budintis globotojas prižiūrės likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką pagal su globėjų centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.
Pataisomis apibrėžti terminai, per kuriuos socialinės rizikos šeima turės pasitaisyti, kad vaikas galėtų grįžti į saugią aplinką. Jeigu per 2 mėnesius, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, tėvų elgesys nesikeis – jie nepriims siūlomos pagalbos, nesistengs išsivaduoti nuo priklausomybių, VTAT privalės kreiptis į teismą su prašymu laikinai riboti jų tėvystės teises. Jeigu per visą šį 6 mėnesių laikotarpį tėvai nepradės rūpintis savo vaiku, VTAT bus suteikiama teisė imtis kraštutinės priemonės – kreiptis į teismą, kad laikinasis tėvystės teisių ribojimas būtų pakeistas į nuolatinį, taip atveriant kelią įvaikinimui.
Civiliniame kodekse nuspręsta patikslinti sąrašą, pagal kurį suteikiama pirmenybė, kai tą patį vaiką nori įsivaikinti keli asmenys. Pirmenybė bus suteikiama tokia tvarka: asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius; giminaičiams; asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu; asmenims, kurių šeimoje vaikui, kurį norima įvaikinti, nustatyta nuolatinė globa (rūpyba); Lietuvos Respublikos piliečiams; asmenims, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje; sutuoktiniams.
Naujomis nuostatomis įsivaikinusiai šeimai suteiktos tokios pačios atostogos, kokiomis naudojasi visi tėvai, gimus vaikui. Siekiant paskatinti įvaikinimą, palengvinti adaptacinį periodą ir užtikrinti finansinę paramą vaikus įvaikinusioms šeimoms, Išmokų vaikams įstatyme nutarta įtvirtinti naują išmokų rūšį – išmoką įvaikinus vaiką, kuri bus mokama iš valstybės biudžeto lėšų. Įvaikinus vaiką, jį auginančiam vienam iš vaiko įtėvių 24 mėnesius bus skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka (304 Eur) per mėnesį ir mokama ne ilgiau kaip iki vaikui sukanka 18 metų, išskyrus atvejus, kai įtėviai turės teisę gauti vaiko priežiūros išmoką ir jos dydis ne mažesnis už nustatytą išmokos įvaikinus vaiką dydį.
Be to, įvaikintojais galės būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Iki šiol buvo leidžiama įsivaikinti iki 50 metų. Asmenims, teistiems už tyčinius nusikaltimus, bus draudžiama įvaikinti ar globoti vaikus net ir teistumui išnykus.
Įstatymų pataisomis taip pat nutarta centralizuoti vaikų globos apskaitą, kad būtų sudarytos sąlygos globoti ir įvaikinti vaikus iš visos Lietuvos, o ne vien iš tos savivaldybės, kurioje gyvena įtėviai ar globėjai.
Priimti teisės aktų pakeitimai įsigalios 2018 m. sausio 1 d.
