Prikėlė Aristavėlės dvarą – baroko medinės architektūros lobį

Naujam gyvenimui Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse atgimė Aristavėlės dvaro rūmai – unikalus baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys, atspindintis aukštos statybų kultūros, puošnių formų lietuvių bajorijos architektūrą. Iš Kėdainių rajono perkeltas pastatas buvo ilgus metus sandėliuojamas, kol sulaukė atgimimo valandos.

Prie rekonstrukcijos projekto dirbusios įmonės „Kortas“ specialistams teko užduotis ne tik atkurti dvaro vaizdą išsaugant kuo daugiau pastato autentikos, bet kartu ir pritaikyti jį lankytojų reikmėms. Dvaro sodyba projektuota pagal XVIII a. tradicinių dvaro sodybų plano ir tūrinės erdvinės struktūros formavimo principus bei vėlesnės tokių sodybų raidos ypatumus.

„Dirbome prie vienintelio tokio išlikusio dvaro Lietuvoje, tad kalbėti reikia ne apie sunkumus, o apie pasididžiavimą, kad teko prisiliesti prie šio dvaro atgimimo. Mūsų specialistai prie sunkumų savo darbe pratę, o prisiliesti prie tokio projekto profesionalui – didelis malonumas“, – sakė įmonės generalinė direktorė Žaneta Overlingienė, paklausta apie iššūkius, kuriuos turėjo įveikti prie dvaro rekonstrukcijos dirbę specialistai.

Naujovės neužgožė autentikos

Rengiant pastato projektą išsaugota išlikusi planinė pastato struktūra, tūriai ir apdaila, o statybos darbai vykdyti keliais etapais. Dalį patalpų pirmajame aukšte nuspręsta pritaikyti sanitarinėms-higieninėms reikmėms bei įrengti techninę patalpą šilumos punktui – geoterminei katilinei ir elektros skydinei. Naujai suprojektuotos šildymo bei vėdinimo sistemos, o pasikeitus katilinės ir techninių patalpų vietoms sėkmingai išnaudojamos geoterminio šildymo galimybės, tik pakeista kolektorių išdėstymo vieta sklype.

Į antrąjį pastato aukštą lankytojai pateks mediniais laiptais, kurie suprojektuoti pagal ankstesnį pastato išplanavimą ir priderinti prie patalpų vidaus apdailos.

Rekonstrukcija besirūpinusiems specialistams reikėjo naujai suprojektuoti vidaus apšvietimą ir elektros energijos tiekimą, buitinio vandentiekio įvadą, vidaus tinklus ir lauko nuotekų tinklus.

Pastato fasadą numatyta apkalti dailylentėmis su antplyšiniu užkalimu, o išskirtinį estetinį vaizdą formuoja stogas – medinių gegninių konstrukcijų, keturšlaitis, valminis, sudalintas į dvi pakopas. Autentiškumo įspūdį kuria kaminai, sumūryti iš pilnavidurių keramikinių plytų, kurių galvutės apskardintos varine skarda.

Dvaro langai ir durys pagamintos iš masyvo pagal išlikusias detales ir pritaikytus ankstesnių projektų brėžinius. Senieji langai ir durys, kurie dar tinkami panaudoti – restauruojami. Pagal autentišką pavyzdį langai įstiklinti viengubu stiklu. Po rekonstrukcijos pirmojo aukšto lubos įrengtos iš obliuotų lentų, prikaltų ant perdangos sijų, ir ištinkuotos ant balanų. Pirmo aukšto grindys – obliuotų lentų.

Darbas reikalauja meistriškumo

Anot Ž. Overlingienės, Aristavėlės dvaras nėra vienintelis tokio pobūdžio projektas, kurį sėkmingai yra įgyvendinęs „Kortas“. „Jau daugiau nei dvidešimtmetį dirbame su kultūros paveldo objektais ir kiekvienas atvejis – unikalus. Restauruojant medines bažnyčias laukia vieni iššūkiai, dirbant kituose objektuose – kiti, juk skiriasi laikmečiai, statybinės medžiagos, objektų būklė“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad kas kartą toks iššūkis žavi.

„Medis – organinė medžiaga ir jis ilgai išlieka gyvas, reaguoja į saulę, šaltį, drėgmę. Kartais atrodo, kad konstrukcijos suderintos idealiai, bet laikui bėgant ir medžiui „slankiojantis“ atsiranda koks nors tarpelis, norisi pulti taisyti, bet paskui paaiškėja, kad viskas vėl savo vietoje, tad darbas su gyvu medžiu reikalauja didelio meistriškumo ir žinių“, – sakė ji ir pridūrė, kad kai kurios technologijos šiandien jau būtų nenaudojamos, nes statybų specialistai puikiai žino, ko galima tikėtis proceso metu.

„Mūsų dienomis tikrai niekas neklotų tokio storio parketo, nes keičiantis temperatūrai net kruopščiausio darbo vaizdas gali keistis. Niekas šiandien veikiausiai taip nestatytų, bet mūsų darbas – atkurti kelių šimtų metų senumo vaizdą. Turime pasirūpinti, kad objektas ne tik gražiai atrodytų, bet ir būtų išsaugojęs savo autentiškumą“, – apie darbo specifiką kalbėjo „Korto“ generalinė direktorė.

Trys dešimtmečiai laukimo

Lietuvos liaudies buities muziejaus Architektūros skyriaus vedėjas Ruslanas Aranauskas sako, kad Aristavėlės dvaras yra gražus barokinės medinės dvarų architektūros pavyzdys, kurį perkėlus pavyko išsaugoti daug autentiškų baroko elementų.

„Nedažnai dvarai perkeliami į kitas vietas, nes mažai įstaigų turi galimybių eksponuoti tokius egzempliorius, finansuoti perkėlimą ir administruoti pačius objektus. Nežinau analogiško perkėlimo pavyzdžio. Aristavėlės dvaras buvo perkeltas pagal visus muziejinius principus – parengta dokumentacija, objektas užfiksuotas, apmatuotas, paskui palaipsniui demontuoti visi elementai, jie sužymėti, parengta elementų numeracijos dokumentacija, objektas išardytas ir paskui pagal šią dokumentaciją ir tyrimų medžiagą objektas surinktas iš naujo – viskas grįžta į savo vietas“, – apie sudėtingą dvaro perkėlimo procedūrą kalbėjo R. Aranauskas.

Architektūros skyriaus vedėjo teigimu, Aristavėlės dvaro perkėlimą galima laikyti sėmės istorija, nes dvaras išardytas buvo apie trisdešimt metų ir sandėliuotas muziejuje: „Nerimavome, ar pavyks vėl medines konstrukcijas surinkti į pastatą, sprendėme finansavimo problemas ir galiausiai dvaras sulaukė savo dienos. Visas detales sėkmingai vėl pavyko surinkti, o kur trūko medienos dėl puvinio ar kenkėjų – sudėti implantai“.

Kelionė laiku į 1700-uosius

Liaudies buities muziejaus lankytojai, apžiūrinėdami Aristavėlės dvarą, turėtų atkreipti dėmesį į unikalią dvaro išorę ir formą. „Galite pamatyti panašų, bet tokio pat – tikrai niekur. Dvaro išorėje matyti autentiško barokinio karnizo, kurio detalių tyrimai parodė, jog dvaro statybos metai yra 1700-ieji, apdaila.

Išliko autentiška pati dvaro forma, išskyrus prieangį, kuris pristatytas XX a. pradžioje. Viduje paliktos specialios atodangos kai kuriuose languose, durų angose. Ties įėjimais matyti autentiškos staktos, išlikę barokiniai profiliai dar nuo pirmojo dvaro statybos etapo“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad užlipus laiptais į palėpę atsiveria vaizdas į autentišką stogo konstrukciją.

Pasak R. Aranausko, šis dvaras svarbus ne tik kaip išskirtinis muziejaus lankytinas objektas, bet ir mokslo bei istoriniams tyrimams.