Priklausomybės būna visokios
Vykdant Visuomenės sveikatos specialiosios rėmimo programos projektą „Stop. Pasakyk – NE“, stengiamasi formuoti suvokimą, kad priklausomybė įvairioms psichotropinėms medžiagoms vystosi nepriklausomai nuo amžiaus; kad mes patys dažniausiai lemiame savo pasirinkimą.
Išvyka į Zarasų socialinės globos namus, manau, liks vaikų širdelėse ilgam. Visada geriausiai prisimename tai, ką išgirstame ir pamatome. Todėl susitikimas su Diana, Rimantu, Algiu ir Osvaldu, kurie savo gyvenimo istorijas papasakojo mūsų mokiniams, tikrai neįkainojamas. Visi jie kalbėjo atvirai – jei ne priklausomybė, šiandien jų gyvenimas būtų kitoks: čia nebuvo priekaištų, kaltinimų, tačiau teigė tą patį: „NEBANDYKITE“, nes tai žudo svajones, griauna šeimas, ardo santykius, gadina sveikatą.
Pro Tiltiškių malūną tekanti Šventoji mus pasitiko iškilmingu šniokštimu. Kažkada šis malūnas malė miltus, net kelias dienas suvažiavusieji laukdavo savo eilės, o šiandien čia – radijo aparatų kolekcija. Jos savininkas Dalius Bučenka, maloniai priėmęs mus, papsakojo visą Lietuvos radijo istoriją. Įvairiausi radijo eksponatai, sukurti skirtingose šalyse, bet iki šiol atliekantys savo funkcijas. Gali grožėtis, kiek daug įdomaus gali žmogus – savo laiką paaukojęs kilniam tikslui, švelniai tariant, gerajai priklausomybei.
Zarasų krašto muziejuje apžiūrėjome Lietuvos nacionalinio kultūros centro respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ regioniniam turui pateiktus darbus. Medis, molis, siūlai, metalas, dažai – Kūrėjų rankose įgyja stebuklingą galią: jie ne tik saugo senąsias tradicijas, bet džiugina akis ir širdis.
Mes kasdien gauname dovaną – dieną, kurią naudojame taip, kaip mums atrodo tikslingiausiai: vieni ją „trumpina“, ieškodami „linksmybių“, draugų kompanijos (nors jie, atsitikus nelaimei, dingsta patys pirmieji), kiti – savo pomėgiais prasmingai spalvina ne tik savo kasdienybę, bet džiugina ir kitus. Tai – mūsų pačių pasirinkimas.
Nuoširdžiausiai dėkoju Zarasų socialinės globos namų administracijai, ypač Virginijai VARANAVIČIENEI ir Mildai GOLUBOVIENEI, Tiltiškių vandens malūno – muziejaus kolekcijos savininkui Daliui BUČENKAI – dovanojusiems ne tik malonų bendravimą, bet puikią galimybę įtikinti, kiek daug galime mes patys, kaip svarbu visada būti tvirtam. Tačiau išskirtinė padėka Dianai, Rimantui, Algiui, Osvaldui. Ačiū Jums, Mielieji, už drąsą ir norą pasakyti, kad reikia saugotis klaidų.
AČIŪ – mokyklos administracijai, padedančiai įgyvendinti idėjas.
