Priklausomybės ligų situacija Kėdainių rajone nedžiugina
Išvažiuojamasis Kėdainių rajono savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos posėdis įvyko VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC). Be komisijos narių posėdyje dalyvavo rajono savivaldybės administracijos atstovai – vicemerė Olga Urbonienė, administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis.
Posėdžio tikslas – susipažinti su Pakaitinio palaikomojo gydymo kabineto teikiamomis paslaugomis bei padiskutuoti apie priklausomybės ligų situaciją rajone.
Pakaitinio palaikomojo gydymo kabinetas
Posėdis prasidėjo apsilankant Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriuje, taip pat Psichiatrijos dienos stacionare, apžiūrint gydymo sąlygas bei susipažįstant su teikiamomis paslaugomis, užimtumo veiklomis. Komisijos nariai turėjo galimybę apsilankyti Pakaitinio palaikomojo gydymo kabinete, kuriame taikoma pakaitinė terapija metadonu bei teikiamos žemo slenksčio paslaugos.
Kėdainių PSPC direktorė Audronė Rimkevičienė pastebėjo, kad atidaryti tokį kabinetą 2008 metų balandžio mėnesį iš tiesų buvo rizikinga, kadangi tokių kabinetų praktikos Lietuvoje dar nebuvo daug.
Kad įstaiga orientuojasi į pacientų poreikius, tai akivaizdžiai ir įrodo, jog Kėdainių PSPC viena iš nedaugelio sveikatos priežiūros įstaigų, nusprendusių padėti priklausomybe narkotinėmis medžiagomis sergantiems pacientams. Pakaitinio palaikomojo gydymo kabinetas, kuriame pradėtas taikyti priklausomų nuo narkotikų asmenų palaikomasis gydymas metadonu įkurtas atskirai, kad pacientai, apsilankantys jame, nejustų diskomforto, būtų mažiau matomi.
Alternatyva opiatams − metadonas
Metadonas yra sintetinis preparatas, kuris pakeičia priklausomybę nuo opiotinių narkotikų. Jis leidžia žmogui būti darbingam, nesukelia euforijos. „Pradžioje mūsų pacientai buvo tik Darbo biržoje registruoti (tai privalu norint dalyvauti metadono programoje), nė vienas neturėjo pastovaus darbo. Šiai dienai mes turim dirbančių, grįžusių į socialinį gyvenimą, susiradusių nuolatinę gyvenamąją vietą, sėkmingai auginančių savo vaikus. Pakaitinio gydymo sėkmę rodo tai, kad mūsų pacientų metadono dozės yra gerokai mažinamos. Metadono pakaitinė terapija sėkmingai prigijo – šiandien joje dalyvauja 11 pacientų, – teigė Psichikos sveikatos skyriaus socialinė darbuotoja Lina Dubauskienė.
Kiekvieną dieną į Pakaitinio palaikomojo gydymo kabinetą ateina 3 pacientai, gaunantys tam tikrą nustatytą metadono dozę, kiti ateina į savaitę kartą, jiems, gydytojų komisijos leidimu, išduodamas metadonas į namus ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui. ,,Jei žmogus dirba, stengiamės netrukdyti jam ir taip bandomas išsiugdyti pasitikėjimas. Turim pacientų, kurie metadono programoje dalyvauja nuo pirmos šio kabineto atidarymo dienos. Jie džiaugiasi, kad yra toks kabinetas. Paprastai dalyvaujančių Metadono programoje atkryčių nepasitaiko, vieni bando mažinti dozes, kiti – didinti. Metadono programos didžiausias efektyvumas tas, kad nepersineša per švirkštus ŽIV infekcija. Deja, pakaitinį gydymą metadonu galima taikyti tik opiatų vartotojams. Kitų narkotinių medžiagų vartotojams šis alternatyvus gydymo būdas netinka“, − komentavo gydytoja psichiatrė Vida Reklienė.
Apie priklausomybės ligas skaičiais
Gydytoja psichiatrė Vida Reklienė pateikė VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriaus ataskaitą. Jos teigimu, su priklausomybės ligomis sergančiais žmonėmis reikia kantriai ir sistemingai dirbti. Metadonas yra tik viena dalis, norintiems atsikratyti priklausomybės, šalia to dirbamas didžiulis socialinis darbas, kad žmogus registruotųsi darbo biržoje, kad pradėtų ieškotis darbo, kad stabilizuotųsi lėtinės ligos. Anksčiau dalyvauti metadono programoje buvo atvykstančių ir iš kaimo, dabar tik iš miesto, nes kaime gyvenančiam žmogui sudėtinga kone kasdien atvažiuoti į Kėdainius. Tam, kad gautum metadono dozę savaitei, reikia nemažo įdirbio tiek iš darbuotojų, tiek iš pacientų pusės, reikia pradėti ,,lipti“ iš tos duobės, kad įgautum pasitikėjimo. Dirbama komandoje, visi pacientai gauna psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijas.
Psichiatrė Vida Reklienė pagarsino tokius statistinius duomenis, kad pasaulyje 48 proc. žmonių vartoja alkoholį, 33 proc. rūko, tik 5 proc. vartoja psichoaktyvias medžiagas.
Lietuvoje dėl visų šių priklausomybių 60 tūkst. žmonių yra įrašytų į įskaitą, iš jų tik 10 proc. vartoja psichoaktyvias medžiagas. Europoje apie 1 proc. kasdien vartoja kanapes, pasaulyje – 5,2 proc.Lietuvoje nors kartą bandė naudoti psichoaktyvią medžiagą 2,5 proc. žmonių, alkoholį – 82 proc.
2014 metais nuo narkotikų perdozavimo Lietuvoje mirė 87, 2015 metais – 115. Europos duomenimis, opiatai randamai 82 proc. mirtinų perdozavimų atvejais.
Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriaus įskaitoje, 2016 m. sausio 1 d. duomenimis, buvo 1 339 žmonės, kaimo gyventojų – 579, iš jų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu – 1 295, dėl opiatų vartojimo –29, kelių narkotinių medžiagų vartojimo –15. Dėl alkoholio vartojimo įskaitoje buvo 996 vyrai, 299 moterų, vaikų ir paauglių, turinčių priklausomybę nuo alkoholio – nebuvo. Iš jų kaimo gyventojai buvo 569.
Negalutiniais šių metų – iki gruodžio 1 d. duomenimis, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu į įskaitą įtraukta 75 žmonės, iš jų 60 vyrų, 15 moterų, 43 gyvenantys kaime. Iš jų dėl alkoholinių psichozių gydėsi 19, kiti kreipėsi patys, atsiųsti Probacijos tarnybos, socialinių darbuotojų. Jiems skirtas ambulatorinis, stacionarinis gydymas, suteiktos psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, rekomenduotas AA, AN grupių lankymas.
Didžiausias rūpestis – alkoholinių psichozių padidėjimas
Šiais metais dėl narkotikų vartojimo į minėtą skyrių kreipėsi 2 žmonės. Metadono programoje šiuo metu dalyvauja 11 žmonių, iš jų 5 infekuoti ŽIV virusu, 2 yra skirtas gydymas nuo ŽIV infekcijos sukeltos ligos.
Narkotikų testų iš viso atlikta 150, iš jų 128 vyrams, 22 – moterims, 37 paaugliams. Paaiškėjo, kad 2 vartoja amfetaminą,6 – marichuaną (žolę). Tik 2 atvyko su tėvais, kiti su policijos darbuotojais. Iš kaimo – 7, iki 30 m. – 44. Teigiami testai nustatyti 66, neigiami – 84 gyventojams.
Kaip pastebėjo gydytoja, narkotikų vartojimo problemos darosi vis sudėtingesnės, nes beveik kas savaitę atsiranda iki trijų naujų narkotinių medžiagų, daugėja stimuliantų.
Visiems naujiems pacientams, kurie nori gydytis nuo psichoaktyvių medžiagų, atliekami hepatito B ir C bei ŽIV testai nemokamai. Tokie testai atliekami, jei kreipiasi patys, atvežti policijos ir Metadono programos dalyviams. Gaunančius metadoną į namus, policija tikrina, ar šis preparatas nepardavinėjamas.
Pasak gydytojos psichiatrės, didžiausią rūpestį kelia alkoholio vartojimas ir alkoholinių psichozių padidėjimas, kuomet neblaivūs žmonės atvyksta į skyrių, kurių pagrindinis noras – išsiblaivyti. Su ta problema susiduria ir VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrius.
Kalbėta apie alkoholio gydymą kodavimu, kurio efektyvumas V. Reklienės žiniomis yra apie 75 proc. Kol kas tai vienas iš geresnių gydymo būdų, kadangi medikamentinis gydymas yra brangus ir ne visiems prieinamas.
Žemo slenksčio paslaugos
Socialinė darbuotoja L. Dubauskienė informavo apie žemo slenksčio kabineto teikiamas paslaugas Psichikos sveikatos skyriuje, tame pačiame Pakaitinio palaikomojo gydymo kabinete nuo 9 iki 12 val. teikiamos žemo slenksčio paslaugos. Šių paslaugų tikslas – sumažinti švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ne gydymo tikslui bei rizikingą elgseną, susijusį infekcijų plitimą, perdozavimą, mirties atvejų riziką, nusikalstamumą, kitas neigiamas sveikatos, socialines, ekonomines, teisines pasekmes visuomenei ir asmeniui.
,,Mūsų manymu, tikslas, kurio siekiame ir jau esame pasiekę – užmegzti kontaktą su švirkščiamųjų narkotikų vartotoju. Žemo slenksčio kabineto paslauga nesiekiame keisti elgesio. Nors informuojame, konsultuojame, būna tarpininkavimo atvejų. Anksčiau mums dirbti buvo lengviau, nes iki 2012 m. mes turėjome gatvės darbuotoją, kuris yra buvęs vartotojas, o po reabilitacijos ir gydymo pasirinko blaivų gyvenimo būdą. Kadangi jis žinojo poreikius bei vietas, kuriose lankosi šitie žmonės, galėjo lengviau su jais rasti bendrą kalbą, daugelį metų mes vykdavome kartu su juo. Tačiau šiandien tokio darbuotojo jau nėra, kadangi jis išvykęs, o kitam darbuotojui pasamdyti nėra skirta finansavimo.
Žemo slenksčio paslaugomis besinaudojantys asmenys gali ateiti keistis švirkštus, gauti prevencines priemones – pleistrus, prezervatyvus, spiritines servetėles. Tikslas – neskatinti vartoti, bet tie, kurie negali atsisakyti narkotikų, kad vartotų kuo švariau ir kuo saugiau, kad nebūtų platinamos užkrečiamos ligos. Dažniausiai jie vartoja narkotikus tuo pačiu švirkštu kelis kartus, iš to paties indo.
Visuomenė galbūt skeptiškai žiūri į šitą programą, bet reikia atminti, kad šitie žmonės neužsikrės, jie neprimėtys švirkštų, surinkti švirkštai utilizuojami. Džiugina tai, kad jie nori švariai ir saugiai vartoti. Keistis švirkštų daugiau ateina vyrai nei moterys. Atėjusieji registruojami garantuojant jų anonimiškumą, asmens dokumentai netikrinami“, – informavo socialinė darbuotoja L. Dubauskienė.
Pacientų aktyvumas šiemet didesnis
Šiais metais iki gruodžio pradžios žemo slenksčio paslaugomis pasinaudojo kabinete apsilankę 108 pacientai. Šiemet jaučiasi didesnis pacientų aktyvumas, nes pernai jų buvo mažiau – 79, užpernai – 96. Didelė dalis žmonių, naudojančių švirkštus nesirodo, jiems švirkštus pakeisti ateina kiti. Šiais metais per 11 mėnesių išdalinta 1 666 švirkštų, surinkta 1 369 švirkštų, padalinta prezervatyvų – 608, tvarsliavos (pleistrų, bintų) – 1 225, dezinfekcinių priemonių (servetėlių) – 1 289.
Žemo slenksčio kabineto programai priklausanti paslauga – greitųjų testų darymas. Neseniai baigėsi Europos ŽIV testavimo savaitė, tačiau testavimas vyksta ne tik akcijų metu. Testai daromi nemokami, anonimiškai, per minutę. Akcijos metu pernai nebuvo rasta nei vieno ŽIV atvejo, šiais metais – 1, užpernai – 3.Nemažai padaroma hepatito C testų. Pasak L. Dubauskienės, džiugina tai, kad žmonės tik sužinoję apie užsikrėtimą, toliau tiriasi ir ši liga nevirsta ta liga, kuri keltų problemų, kartais užtenka sveikesnio gyvenimo būdo ir žmogaus pastangų.
Žemo slenksčio kabineto išlaikymui lėšų gaunama iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos bei ,,Demetros“.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, psichologines bei socialines pasekmes, kurios skaudžios ne tik žmogui, jo šeimai, bet jos liečia ir visą visuomenę. Komisijos pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Ona Šulcienė komisijos narius supažindino su ankstyvosios intervencijos programos įgyvendinimu Lietuvoje. Siekiant užkirsti kelią priklausomybės ligos atsiradimui labai aktualu teikti ankstyvosios intervencijos paslaugas, kurios būtų lengvai prieinamos jauniems žmonėms, linkusiems naudoti alkoholį ir narkotikus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė Lolita Menčikovienė analizavo AIDS situaciją rajone, komisijos nariai diskutavo apie galimybę mažinti alkoholio prekybos vietas, alkoholio ir tabako gaminių įsigijimo kontrolę nepilnamečiams bei kt. klausimais.
