Primirštas Šventosios švyturys kviečia į savo bokštą – pažvelgti į nuostabiąją Baltijos jūrą
Rugpjūčio 15–16 dienomis savo duris lankytojams atvers Klaipėdos ir Šventosios švyturiai. Taip ketinama paminėti Pasaulinį švyturių savaitgalį. Šventės sumanytojas ir organizatorius Aidas Jurkštas juokauja: į švyturį kopti galės adekvačiai atrodantys, psichologiškai stabilūs žmonės. Ir tai tik iki trečiojo lygio, kuris yra maždaug 20 metrų aukštyje – kaip septintas daugiabučio namo aukštas.
Rugpjūčio 15-oji yra skirta Klaipėdos švyturiui, o sekmadienį entuziastai jau rinksis Šventojoje. Išskirtinės istorijos neturintis Šventosios švyturys (pastatytas 1957 metais, sovietmečiu) leis kitu žvilgsniu – iš viršaus – pažvelgti į patį kurortinį miestelį ir čia pat tyvuliuojančią jūrą.
Vidurdienį šventė prasidės „patriotiškai ekstremaliu alpinistų pasirodymu“, kurie kops švyturio sienomis ir išskleis didžiulę Lietuvos vėliavą. Reginį lydės Palangos orkestro muzika ir kalbos – kaip sako organizatorius, „švyturiui, miestui ir pasauliui“. Ekstremalai turės progą išsikovoti galimybę palipti švyturiu aukščiau nei trečiasis lygis, roko garsus skleis Kęstutis Jablonskis su grupe, vyks protų kovos.
„Tai yra tokia švyturių mylėtojų šventė – pasaulinis judėjimas, kilęs visuomeniniais pagrindais. Viskas prasidėjo nuo to, kad 1789 metais JAV kongresas priėmė pirmąjį pasaulyje įstatymą apie švyturių išsaugojimą, jį pasirašė Džordžas Vašingtonas, pirmasis Amerikos prezidentas. Praėjus 200 metų, 1989 metais, pirmą kartą amerikiečiai tą dieną paskelbė nacionaline švente ir pradėjo švęsti. Turėdami tokį faktą pasaulio kiti švyturistai, o būtent – Škotijos radijo mėgėjai, nusprendė tai padaryti pasauliniu reiškiniu – tiesiog Švyturių diena. Tiksliai tai vadinasi Pasaulinis švyturių ir švyturių-laivų savaitgalis“, – šventė kilmę nupasakojo A.Jurkštas.
Šis judėjimas plinta, jame gali dalyvauti visi švyturiai, kurie rugpjūčio trečią savaitgalį sutinka atidaryti savo duris visuomenei. Tai pagrindinis akcentas, o tikslas – pritraukti, pasakoti, skatinti turizmą, atkreipti dėmesį į senus, neveikiančius, griūnančius švyturius, juos restauruoti, prižiūrėti.
Pirmą kartą ši šventė Lietuvoje paminėta prieš penkerius metus. Anot A.Jurkšto, tuomet sekėsi sunkiai, tai tebuvo kukli šventė Palangoje. „Pernai pasisekė jau daug rimčiau Klaipėdoje. Pirmą kartą atvėrėme Klaipėdos švyturį. Šiemet jau trečias kartas ir bandome pritraukti prie savaitgalio formato, atidarome du švyturius: rugpjūčio 15 dieną antrą kartą atidarysime Klaipėdos švyturį, nes pernai sulaukėme labai didelio pasisekimo, o dar vieną švyturį nusprendėme atverti Šventojoje“, – apie galimybę tokiu būdu ir šiek tiek labiau parodyti pačią Šventąją kalbėjo A.Jurkštas.
Šventė turėtų kasmet kilnotis vis į kitą vietą, bet Aidas neatsisako idėjos vienu metu atverti ir visus Lietuvos švyturius. Jų turime septynis: keturi yra prie jūros Klaipėdoje, Šventojoje, Nidoje ir Juodkrantėje bei dar trys stovi vidaus vandenyse – mariose (Pervalkoje, Ventės rage ir Uostadvaryje Rusnės saloje).
Klaipėdos ir Nidos švyturiai buvo susprogdinti per Antrąjį pasaulinį karą ir jau nebeatgavo savo buvusio grožio, nes buvo atstatyti pagal tam tikrus standartus, visiškai tokie pat, kaip ir kituose to meto Sovietų Sąjungos pajūrio miestuose.
Pernai Klaipėdoje įvykusi šventė šiandien ponui Aidui kelia šypseną: pirmas blynas buvo kiek prisvilęs, nes nesitikėta tiek žmonių, kiek susirinko, o ir oras pavedė – dalyvius ir organizatorius nuprausė lietus, tam nebuvo pasiruošta.
„Per visą dieną apie 700-800 žmonių užlipo į švyturį, nors visiems reikėjo laukti, neleidome daugiau nei 10 žmonių vienu metu. Šventę pradėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas – jis grojo švyturio viršuje, o apačioje Palangos orkestras jam atitarė. Buvau viršuje, įspūdis liko visam gyvenimui“, – praeitų metų šventę prisimena jos organizatorius.
Šventosios švyturio aukštis – 39 metrai, iš jo galima matyti ir patį kurortinį miestelį, ir vos už 780 metrų esančią Baltijos jūrą.