Pristatyta monografija „Vydūnas“
12.12.12. – taip įdomiai susidėliojo renginio atidarymo laikas Dusetų K. Būgos bibliotekoje, kuomet čia vyko monografijos „Vydūnas“ pristatymas. Knygos autoriai atvyko iš Vilniaus. Dr. Vaclovas Bagdonavičius – iš Šiaulių krašto kilęs filosofas, literatūrologas, Vydūno kūrybos tyrinėtojas bei propaguotojas. 1988 m. jis įkūrė Vydūno draugiją ir jai vadovavo. 1994 m. Kintuose įsteigė Vydūno kultūros centrą. Aušra Martišiūtė-Linartienė – humanitarinių mokslų daktarė, profesorė.
Kovo 22 d. suėjo 150 metų nuo Vydūno gimimo, ta proga Lietuvos Respublikos Seimas 2018 – uosius paskelbė Vydūno metais. Monografija taip pat yra skirta žymaus lietuvių mąstytojo, dramaturgo, Prūsų Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno (Vilhelmas Storosta, 1868–1953) metams. Ją išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Monografijoje pateikta pirmoji tokio išsamumo originaliais tyrimais grįsta šio mąstytojo ir kūrėjo biografija, išanalizuota jo filosofija, parodytos jos formavimosi politinės ir socialinės prielaidos bei ištakos, išryškinta jos sistema, atskleistas turinys bei sąsajos su kūryba ir visuomenine kultūrine veikla, naujausių literatūrologinių tyrimų kontekste išanalizuota draminė Vydūno kūryba, išryškinti saviti jos principai, parodytas jos novatoriškumas ir vieta ne tik lietuviškajame, bei europiniame dramaturgijos ir teatro kontekste.
„O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiški žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs“, – rašė Vydūnas savo septyniasdešimtmečio išvakarėse. Vargu, ar tiksliau nusakysi šio kūrėjo atliktos gyvenimo misijos esmę. Bevartant Jono Meko Dienų raštus pavyko aptikti gal ir atsitiktinai pažymėtą, bet labai taiklų to Vydūno pasakymo apie savo misiją patikslinimą: „Gyvenimas yra daug laisvesnis, negu filosofai mato, ir žmonija gal pasimoko daugiau iš tų „literatūrinių“ filosofų negu iš filosofinių filosofų. […] Kristus ir Sokratas mokė savo gyvenimais. Iš visų lietuvių filosofų Vydūnas gal arčiausiai priėjo prie to“. Šie J. Meko žodžiai tiesiog gali būti raktas į Vydūno fenomeno bei keistoko jo buvimo mūsų kultūros erdvėje mįslės įminimą. Tą keistumą labiausiai lemia ne tiek neįprastos skelbiamos mintys ar kūrybos originalumas, o būtent mokymas savo gyvenimu, gebėjimas gyventi pagal tuos principus, kuriuos skelbi.“ (Iš įvado „Būti tautoje aiški žmoniškumo apraiška”.)
Dusetiškiams svečiai pasakojo apie Vydūną kaip apie išskirtinę asmenybę, nors, anot dr. V. Bagdonavičius, visos garsiosios Lietuvos asmenybės buvo išskirtinės. Tačiau Vydūnas, o taip ir Čiurlionis, sugebėjo savo kūryba praplėsti Lietuvos dvasinį lauką iki pat Kosmoso. Renginyje dalyvavę K. Būgos gimnazijos moksleiviai labai įdėmiai klausėsi paskaitos, turėjo galimybę užduoti klausimus rašytojui V. Bagdonavičiui, kuris apie Vydūną žino beveik viską, nes tyrinėja jo biografiją bei rašytinį palikimą visą gyvenimą. Autorius džiaugėsi, kad šiais metais Vydūnui buvo skirta tikrai daug dėmesio, tik labai nesinorėtų, kad tuo viskas ir baigtųsi, kad nebūtų pasakyta: „Pakalbėjom apie tave, o dabar, Vydūnai, eik ilsėtis…“ Monografiją „Vydūnas“ jos autoriai padovanojo Dusetų bibliotekai, tad visi, besidomintys šiuo Reginčiu Žmogumi, turi galimybę skaityti apie jį, gilintis į Vydūno dvasinį palikimą.
