Pristatyta Sauliaus Skvernelio kandidatūra į Ministrus Pirmininkus

Kandidato į Ministrus Pirmininkus Sauliaus Skvernelio kalba Seimo plenariniame posėdyje

Per 26 metus Lietuva pasiekė įspūdingų laimėjimų: atkūrėme valstybės Nepriklausomybę; įtvirtinome gyvybiškai svarbią Lietuvos narystę NATO bei Europos Sąjungoje ir Lietuvos, kaip Vakarų demokratinio pasaulio dalies, statusą; įveikėme pereinamojo laikotarpio, o vėliau – netvarios ūkio plėtros ir globalios ekonomikos svyravimų sukeltus išbandymus.

Nepaisant pasiekimų nemaža dalis Lietuvos gyventojų savo šalyje nesijaučia laimingi. Tą liudija ir savižudybių, priklausomybių, smurto bei skurdo mastai. Grėsmingiausia nepasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje išraiška – nedidelis gimstamumas bei masinė emigracija. Ši situacija, šiandienių geopolitinių grėsmių, kylančių iš demokratijos standartų ir tarptautinės teisės principų nesilaikančių kaimynų fone, reikalauja pasvertų ir atsakingų sprendimų mūsų valstybės valdyme.

Koalicija yra tvirtai įsitikinusi, kad žmogus jaustųsi laimingas ir orus, kad valstybė būtų stipri, bendro gyvenimo rūmas turi būti renčiamas įtvirtinant pamatinį gėrį: saugant valstybės Nepriklausomybę, individo gyvybę ir sveikatą, puoselėjant darnią šeimą ir bendruomenę, kuriant darnią ekonominę ir politinę aplinką. Šie pamatiniai gėriai neatsiranda savaime: jų nekuria nematoma rinkos ranka nei viską kontroliuojanti valstybė. Juos kuria asmenų ir bendruomenių sąmoningi veiksmai, kylantys iš bendrų vertybių bei valios pastangų. Valstybės vaidmuo – įgalinti asmenis ir bendruomenes spręsti savo ir aplinkos problemas, įstatymais skatinti rinktis tokį elgesį.

Atsižvelgdami į kylančius iššūkius kursime šeimoms palankią aplinką ir sudarysime galimybę derinti darbo ir šeimos pareigas. Parengsime ir įgyvendinsime kompleksinę demografinę programą, kuri skatintų gimstamumą bei pailgintų žmonių gyvenimo trukmę. Lietuva negali toliau tylomis nykti.

Sieksime, kad būtų pradėta vystyti lanksti mokestinė sistema šeimoms, turinčioms vaikų, kai mokamų gyventojo pajamų mokesčio dydis yra susiejamas su šeimoje auginamų vaikų skaičiumi, taip skatinant darbo rinkoje dalyvaujančius žmones susilaukti daugiau vaikų.

Savivaldybėse bus išplėsti socialinių paslaugų šeimai centrai, teiksiantys pagalbą socialinės rizikos šeimoms. Kiekvienoje savivaldybėje bus įsteigti dienos užimtumo centrai socialinės rizikos ir skurstančių šeimų vaikams.

Didinsime neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų. Siekdami padėti gausioms šeimoms ir paskatinti gimstamumą, nustatysime sulig kiekvienu kitu šeimoje augančiu nepilnamečiu vaiku didėjantį neapmokestinamų pajamų dydį;

Skatinsime lanksčių darbo formų prieinamumą, jei norime turėti vakarietišką darbo rinką, turime suteikti galimybę dirbti lanksčiu grafiku ar dalį darbo laiko dirbti namuose.

Palaikome Prezidentės iniciatyvą kompleksiškai spręsti vaikų globos ir įvaikinimo problemas. Prioritetą skirsime vaikų įvaikinimui ir vaiko ugdymui šeimoje, supaprastinsime įvaikinimo sąlygas, peržiūrėsime Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei kitų įvaikinimo procese dalyvaujančių institucijų funkcijas;

Atėjo laikas peržiūrėti įvaikinimo procedūras užtikrinant, kad atsirastų aiškūs saugikliai, skirti apsaugoti vaikus nuo netinkamų asmenų, o kandidatų tapti įtėviais įvertinimas ir vaiko patekimas į šeimą būtų tvarkomas ne maksimaliais, o minimaliais laiko terminais.

Privalome pirmaisiais mėnesiais po įvaikinimo, šeimai skirti finansinę paramą, tolygią sumai, kuri buvo skiriama vaiko išlaikymui vaikų namuose ar šeimynoje. Jei norime matyti daugiau sėkmės istorijų, įsivaikinus ir vyresnio nei trejų metų amžiaus vaikus, abu tėvai turi gauti teisę į mėnesio trukmės valstybės apmokamas vaiko priežiūros atostogas, o vienas iš tėvų – šešių mėnesių atostogas.

Socialiniams darbuotojams turime suteikti papildomų įgaliojimų, didinant jo savarankiškumą, skatinant analizuoti bendruomenės aplinką, ieškoti papildomų pagalbos galimybių telkiant bendruomenę, suteikiant inicijuoti savanorystės principu pagrįstos pagalbos ir palaikymo tinklus. Žengę šiuos žingsnius po ketverių metų net nenorėsime prisiminti šiandieninės vaikų globos ir įsivaikinimo biurokratijos raizgalynių.

Šie – 2016 metai prasidėjo siaubinga smurto apraiška. Esame pasirengę spręsti šią problemą iš esmės.

Stiprinsime krizių centrų vaidmenį. Vienodai svarbiomis laikysime tiek informacines, tiek ir kompleksinės pagalbos aukoms bei agresorių reabilitacijos ir pagalbos atkuriant santykius funkcijas, pagalbą pozityvios tėvystės įgūdžiams bei pykčio valdymo gebėjimams formuoti.

Deramą dėmesį skirsime itin paplitusio reiškinio – patyčių – prevencijai. Tam naudosime gerąją Vakarų Europos patirtį, patyčių prevencijos, socialinių įgūdžių ugdymo programų įgyvendinimą nuo pat ankstyvaus vaiko amžiaus. Šią problemą turime įveikti vardan sveikesnės rytojaus visuomenės.

Atėjo laikas suformuoti veiksmingą reagavimo į smurtą prieš vaikus mechanizmą. Šis mechanizmas turi apimti visų suinteresuotų institucijų bei nevalstybinių partnerių bendradarbiavimą užtikrinant veiksmingą smurto atpažinimą, operatyvų reagavimą, aiškias kiekvienos tarnybos funkcijas bei tarpusavio sąveikos taisykles, tęstinio probleminės šeimos stebėjimo priemones.

Sukursime „vieno langelio“ principu veikiančią kovos su smurtu artimoje aplinkoje ir smurto prevencijos sistemą. Negalime užsimerkti prieš karą, vykstantį Lietuvos šeimose. Turime ir galime joms pradėti. Kviečiu Jus visus prisijungti.

Pagrindiniu savo sveikatos politikos tikslu įvardijame tiek siekį prailginti gyvenimo trukmę, tiek ir gerinti gyvenimo kokybę bei didinti sveikų gyvenimo metų skaičių.

To sieksime penkiomis kryptimis:

• Formuosime efektyvią ir skaidrią sveikatos apsaugos sistemą;
• Plėtosime efektyvią ligų prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir šeimos mediciną;
• Įgyvendinsime aktyvią kovos su žalingais įpročiais programą;
• Stiprinsime psichikos sveikatos paslaugas;
• Sieksime sveikatos aspekto visose politikose.

Požiūris į silpniausius visuomenės narius apibūdina visuomenės brandą. Pasieksime, kad vyresnio amžiaus asmenys bei neįgalieji nesijaustų atskirti dėl savo amžiaus ar negalios. Tuo tikslu sieksime taikyti įtraukias socialines paslaugas, plėtoti universalaus dizaino principų taikymą fizinei aplinkai, prieinamam būstui ir transportui tiek miesto, tiek kaimo vietovėse, tuo numatant prieinamumą visiems neįgaliems asmenims. Šiandienis Seimas rodo istorinį pavyzdį, manau, kad kolega Justas Džiugelis tai patvirtintų.

Pastarųjų poros dešimtmečių laikotarpiu vykstantys Lietuvos regionų depopuliacijos ir netolygaus ekonominės gerovės persiskirstymo procesai kelia rimtą grėsmę pakankamai tolygiai Lietuvos demografinei ir ekonominei pusiausvyrai. Atsakydama į šias grėsmes bei iššūkius, Koalicija regioninės politikos srityje kelia tris tikslus:

• Sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą
• Užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą (investicijų pritraukimas)
• Užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę regionuose (darbo vietos ir infrastruktūra)

Mūsų ilgalaikė vizija – Lietuva, kurios regionuose yra patogios gyvenimo sąlygos, aukštą gyvenimo kokybę užtikrinanti infrastruktūra, teikiamos aukštos kokybės socialinės paslaugos, veikia gyvybinga, vietines ir tarptautines galimybes išnaudojanti bei orų gyvenimą kurianti ekonomika, o patys regionai yra patrauklūs investuoti vietos ir užsienio verslui, siūlantys kompetentingą darbo jėgą, išplėtotą šiuolaikišką infrastruktūrą, kuriuose veikia kompetentingos vietos, o ilguoju laikotarpiu – ir regionų valdžios institucijos.

Šiandieninėje aplinkoje privalome užtikrinti aiškius, suprantamus ir prasmingus aplinkosauginius reikalavimus. Keliame tikslą, kad aplinkos apsaugos politika netaptų biurokratizmo šaltiniu, o taptų darnios aplinkos formavimo priemone, palankia ir darnaus ūkio plėtrai. Tuo tikslu siekiame mažinti perteklinius reikalavimus verslui bei gyventojams..

Pastaraisiais metais Lietuva įgyvendino daugybę stambių strateginių energetikos projektų. Tai Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalas, elektros jungtis į Švediją ir Lenkiją. Už tai turime padėkoti dviem buvusioms Vyriausybėms. Plėtojamas dujų jungties su Lenkija projektas. Visi šie projektai didina mūsų šalies energetinę nepriklausomybę. Jais pagrįstai didžiuojamės. Šiandien atėjo laikas žengti kitus žingsnius – modernizuoti energetines sistemas bei patenkinti vartotojų lūkesčius, suteikiant daugiau sprendimo galių vartotojams, kurie taptų aktyviu sisteminės energetinės pertvarkos dalyviu.

Lietuvos energetinio saugumo ir konkurencingumo pagrindas – darnus vystymasis, paremta taupiu energijos išteklių vartojimu, bei vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu. Tai naujos Energetikos politikos pamatas, siekiant ilgalaikių Europos Sąjungos ir tarptautinių klimato kaitos mažinimo tikslų.

Šalia strateginių valstybės projektų įgyvendinimo, negalime pamiršti kaimo gyvybingumo. Tvarių jo bendruomenių išsaugojimas yra kertinis bet kurios atsakingos šalies likimą lemiantis vyriausybės uždavinys. Gyvybingo kaimo egzistavimas neįmanomas be šių trijų pagrindinių sąlygų:

• Konkurencingo ir pelningo žemės bei kito kaimo ūkio,
• Deramos infrastruktūros,
• Tinkamų socialinių, sveikatos bei kultūrinių paslaugų.

Dažnas įvaizdis, kad išskirtinai kaimas skęsta skurde. Visgi, skurdas egzistoja visoje Lietuvoje ir jis tiesiogiai susijęs su darbo pajamomis ir darbo santykiais. Mūsų tikslas sukurti darbo santykius, kurie skatintų žmones pasirinkti darbą ir gyvenimą čia, Lietuvoje. Telksime darbo santykių dalyvius, valstybės pareigūnus, nevyriausybines organizacijas ir profesines sąjungas bendram tikslui sukurti mūsų šalyje patrauklias darbo ir gyvenimo sąlygas žmonėms, galimybes derinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Globalėjančiame pasaulyje konkuruosime ne pigia darbo jėga ir menkomis žmonių garantijomis, o kvalifikuotais ir išsilavinusiais darbuotojais, aukšta viešųjų paslaugų kokybe. Sieksime išsaugoti aukštos kvalifikacijos, išsilavinusius darbuotojus, investuosime į darbuotojų kvalifikaciją, persikvalifikavimą ir inovacijas, remsime socialiai atsakingo verslo iniciatyvas, užtikrinsime aukštą viešųjų paslaugų kokybę.

Jei norime išsivaduoti iš daugumos mūsų valstybę kamuojančių bėdų, privalome atsisukti į mūsų jaunimą. Būtent tinkamas jaunosios kartos išsilavinimas ir kultūros svarbos suvokimas yra raktas nuo mūsų sėkmės.

Švietimą matome kaip valstybės gerovės ir nacionalinio saugumo pagrindas, kuris įgalina kiekvieną asmenį plėtoti savo galimybes sėkmingam gyvenimui visuomenėje.

Įgyvendindami bendrojo ugdymo reformą laikysimės nuostatos, kad asmenybės brandai yra svarbi racionali visų ugdymo sričių – humanitarinio, socialinio, gamtamokslinio, meninio ugdymo pusiausvyra, siejama su aktualias tikrovės kontekstais.

Užtikrinsime studijų kokybę, atliepiančią asmens lūkesčius ir visuomenės poreikius bei Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės nuostatas: veiksmingesnę studijų ir mokslinių tyrimų sąveiką; kūrybiškumo, inovacijų ir verslumo gebėjimus ugdančius studijų metodus ir praktikas; studijų turinio tarptautinį aktualumą. Smulkios studijų programos privalo būti stambinamos, užtikrinama tarpdalykinių studijų įvairovė ir galimybė studijas derinti su praktika. Sieksime, kad išaugtų Lietuvoje studijuojančių užsieniečių skaičius.

Matome kultūrą, kaip kertinį nematerialų visuomenę vienijantį elementą, kuris atlieka labai svarbų vaidmenį vienijant visuomenę ir formuojant viešąją politiką. Deja, beveik ketvirtį amžiaus Lietuvoje vyrauja tendencija marginalizuoti kultūros politiką viešajame gyvenime. Mes keliame tikslą pakeisti šią ydingą tradiciją ir gražinti kultūrą, kaip visuomenę vienijantį, pasididžiavimą savo tautiečiais, kraštu bei valstybe skatinantį veiksnį, į viešojo gyvenimo centrą.

Gerbiamieji, jei norime sinergijos tarp ekonomikos, švietimo bei mokslo, privalome modernizuoti mokslo, technologijų ir inovacijų srities teisinę bazę – Europos inovacijų sąjungos švieslentėje pagal inovacijų diegimo rezultatus Lietuva yra vos ketvirtoje vietoje nuo galo ir, nepaisant ES vidurkį siekiančių viešojo sektoriaus investicijų į mokslą ir technologijas, inovacijų poveikis ekonomikai Lietuvoje yra mažiausias ES. Tarptautinės ekspertų organizacijos pabrėžia, kad mažos šalys neturi kito pasirinkimo – tik valstybės lyderystė ir aiškiai įgaliota institucija gali sukelti proveržį šioje srityje.

Ekonomikos augimas be orientacijos į aukštųjų technologijų sritį – neįmanomas, o Lietuvos ateitis be pažangių informacinių ir ryšių technologijų – neįsivaizduojama. Tai tiek mūsų pažangos, tiek saugumo garantas. Todėl tiesiog būtina:

Stiprinti tarpinstitucinį informacinės visuomenės plėtros politikos įgyvendinimo koordinavimą, siekiant nuoseklaus Lietuvos gyventojų skaitmeninio raštingumo didinimo, elektroninių viešųjų paslaugų turinio ir informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros plėtros;

Gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje, užtikrinant kritinės informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros bei elektroninės informacijos saugumą, o visuomenė žinotų ir suprastų saugaus naudojimosi elektronine erdve svarbą;

Sukurti atvirą, centralizuotą ir skaidrią išlaidų, tenkančių IT valstybiniame sektoriuje, matavimo sistema, kuri leistų kontroliuoti ir viešai pateikti informaciją apie valstybės lėšų, planinį paskirstymą ir panaudojimą;

Tęsti pradėtą valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo procesą, kad efektyviai būtų valdomi valstybės informaciniai ištekliai valstybės institucijose ir įstaigose, kad būtų sistemingai koordinuojamas jų sąveikumas ir plėtra valstybiniu lygmeniu.

Per ilgus metus matėme tiek sėkmingų, tiek nesėkmingų viešųjų finansų sistemos valdymo pavyzdžių. Todėl, siekdami pertvarkyti viešųjų finansų sistemą ir jos valdymą, veiksime atsakingai ir pamatuotai:

• Pertvarkysime mokesčių ir pensijų sistemas ir pagerinsime jų administravimą;
• Griežčiau (esant reikalui – konstituciniu lygmeniu) reglamentuosime biudžeto balanso ir valstybės skolos rodiklius;
• Užtikrinsime didesnį ES paramos panaudojimo efektyvumą ir sumažinsime finansinę priklausomybę nuo jos;
• Racionalizuosime viešojo sektoriaus išlaidas, taikysime kaštų ir naudos analizę vertinant investicijas;
• Pakeisime viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelį;
• Didinsime finansinį savivaldybių savarankiškumą, kartu su kompetentingos ir nešališkos politinės ir finansinės kontrolės stiprinimu;
• Pamatiniu finansų politikos principu įvardijame finansų politikos nuoseklumą, skaidrumą, atsisakymą nuo bet kokių staigių finansinės ir mokestinės politikos pokyčių.

Lietuvoje šešėlinės ekonomikos mastai yra santykinai dideli, nors vertinimai, priklausomai nuo metodikos ir vertintojų, skiriasi gana ženkliai – nuo 15 iki 26 proc. BVP. Sieksime ne kovoti su žmonėmis ir verslu, veikiančiais ekonomikos „šešėlyje“, bet kursime sąlygas ir paskatas, kad jie taptų skaidrios ir oficialios ekonominės veiklos dalyviai. Tam itin svarbus pasitikėjimas.

Piliečio sąveika su valstybe daugiausiai vyksta per valstybės ir savivaldybių institucijas – ar tai būtų savivaldybių administracijos, Mokesčių inspekcija, Darbo birža ar kitos valstybės, savivaldybių administravimo, ar paslaugų įstaigos. Būtent šių institucijų veiklos efektyvumas ir piliečių aptarnavimo kokybė didele dalimi formuoja požiūrį į valstybę ir savo vietą joje. Mokesčių mokėtojai turi teisę reikalauti, kad jų išlaikomos valstybės institucijos greitai ir efektyviai atliktų savo funkcijas, o centrinė valdžia nustatytų skaidrias ir aiškias jų veiklos taisykles. Tada bus mažiau ir noro slėptis šešėliuose.

Tiek Lietuvos, tiek ir daugelio kitų šalių patirtis rodo, jog ženklią dalį valstybės funkcijų gali efektyviau, greičiau ir pigiau atlikti nevyriausybiniai veikėjai – nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės. Esame įsitikinę, kad valstybės valdymo sąnaudas galima sumažinti, o piliečių pasitenkinimą valdymo ir paslaugų kokybe padidinti labiau išnaudojant šį potencialą.

Atsižvelgdami į egzistuojančias korupcijos problemas per artimiausius ketverius metus be priemonių, numatytų Nacionaliniame kovos su korupcija veiksmų plane, kelsime šiuos tikslus:

• Užtikrinti besąlyginę ir neišvengiamą atsakomybę už korupcinius nusikaltimus;
• Pasiekti, kad viešasis sektorius taptų skaidrus ir efektyvus;
• Tobulinti lobistinės veiklos reguliavimą ir stiprinti jo laikymosi priežiūrą;
• Sudaryti galimybes realizuoti visuomenės potencialą kovoje su korupcija bei apsaugoti padedančius su ja kovoti;
• Didinti valstybės įstaigų kompetencijas, veiklos skaidrumą ir efektyvumą;
• Užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir efektyvumą.

Korupcija itin susijusi su mūsų valstybės pažeidžiamumu. Akivaizdu, kad ir geopolitinė situacija tikrai nėra lengva, todėl su partneriais sutarėme ne vėliau kaip iki 2018 m. krašto apsaugos finansavimą padidinti iki 2 proc. BVP. Labai aiškiai sakome, jei situacija nesikeis – 2 proc. BVP yra tik pirminė siekiamybė, matome visas galimybes ir toliau nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai.

Šiandien negalime sau leisti prabangos didinti finansavimą pamažu – privalome siųsti aiškų ženklą partneriams ir valstybėms regione, kad į savo šalies gynybą žiūrime atsakingai. Būtina didinti šauktinių skaičių bei Lietuvos kariuomenės pajėgumus tai įgyvendinti. Toks sprendimas – būtinoji mūsų krašto apsaugos sistemos stiprinimo sąlyga.

Ilguoju laikotarpiu sieksime pereiti prie visuotinės karinės tarnybos. Tai labai aiški ir vienareikšmė žinutė. Tam reikia atlikti labai konkrečius pasirengimo darbus: investuoti į infrastruktūrą, ginkluotę ir techniką, sukurti veiksmingus skatinimo ir motyvacijos mechanizmus. Akivaizdu, kad šio proceso metu itin svarbi užduotis – strateginė komunikacija.

Bendradarbiaudami su Lietuvos šaulių sąjunga, švietimo įstaigomis ir visuomeninėmis organizacijomis, skatinsime pilietinį patriotinį ugdymą – švietimo sistemoje savo vietą turi atrasti tiek kariuomenė, tiek šauliai.

Privalome tinkamai didinti švietimo darbuotojų informacinį raštingumą bei aktyviai ugdyti jaunuomenės kritinį mąstymą. Būtent tai yra efektyviausios priemonės, padedančios kovoti su informacinėmis grėsmėmis. Šiandieniniai kariniai konfliktai dažnai prasideda būtent mūsų mintyse – privalome laiku tam užkirsti kelią.

Lietuvos valstybės užsienio politika remiasi ilgalaikiais nacionaliniais interesais, jų įgyvendinimo tęstinumu. Efektyvi ir nuosekli Lietuvos užsienio politika grindžiama solidaraus demokratinių valstybių bendradarbiavimo, gerų kaimyninių santykių palaikymo, tarptautinės teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principais.

Pagrindinis Lietuvos valstybės užsienio politikos tikslas – valstybės nepriklausomybės ir demokratijos apsaugojimas, adekvačiai atsakant į regione ir pasaulyje iškylančias grėsmes. Ne mažiau svarbus uždavinys – užtikrinti sėkmingą ekonominę – socialinę valstybės plėtrą, jos piliečių gerovės kilimą.

Naujų saugumo ir kitų globalių iššūkių šviesoje NATO yra ir bus svarbiausia ir veiksmingiausia kolektyvinės gynybos sistema, užtikrinanti valstybės saugumą, galimų agresijų efektyvų atgrasymą. Sieksime, kad NATO aukščiausio lygo susitikime Varšuvoje 2016 m. liepos 8-9 d. priimti sprendimai, orientuoti į į stiprią kolektyvinę gynybą, organizacijos atvirų durų politiką ir kiti, būtų pilnai įgyvendinti.

Kartu toliau tęsime Lietuvos, kaip aktyvios ir patikimos organizacijos narės, įsipareigojimų užtikrinimą, siekiant įnešti tinkamą indėlį į saugumo užtikrinimą tiek savo, tiek kituose regionuose.

Sieksime visomis priemonėmis stiprinti transatlantinį ryšį, Europos ir JAV santykių tolesnį glaudinimą. Būtina pasiekti nuolatinių JAV ir kitų NATO narių karinių pajėgų buvimą Lietuvoje ir kitose Vidurio Europos valstybėse.

Mūsų strateginis interesas – užtikrinti, kad augančių grėsmių einančių iš Pietų akivaizdoje, nesumažėtų NATO dėmesys rytinėms euroatlantinės erdvės valstybėms.

Stipri, solidari, konstruktyvi ir veiksminga Europos Sąjunga – Lietuvos esminis interesas. Ji ir toliau lieka svarbiausiu Europos politinės, ekonominės ir socialinės raidos faktoriumi. Sieksime dar aktyvesnio Lietuvos pozicijų bei valstybės interesų atstovavimo ES, pasisakome už nacionalinių valstybių vaidmens stiprinimą ES institucijose.

Aktyviai dalyvaudama ES išorinių santykių formavime Lietuva ir toliau prisidės prie efektyvaus atsako į globalius tarptautinės aplinkos iššūkius: terorizmo stiprėjimą, migracijos krizę, kartu spręsdama ES sienos apsaugos stiprinimo ir Šengeno zonos veiklos efektyvumo didinimo klausimus, kurių sprendimai įtakos ES ateitį. Mūsų tikslas – tiek  ES, tiek NATO organizacijose įtvirtinti vieningą sutarimą, kad išorinių sienų apsauga yra visuotinis valstybių narių rūpestis. Tai leistų ne tik užtikrinti ilgalaikį pabėgėlių srauto sustabdymą, bet ir tikėtis savalaikės partnerių pagalbos atsiradus grėsmėms prie rytinės ES ir NATO sienos.

Gerbiami kolegos,

Lietuvoje yra žmonių, manančių, kad aš arba tokie kaip aš neturime teisės būti išrinktais į seimą, dar daugiau-stovėti šioje tribūnoje kaip kandidatas į MP pareigybę. Gal tokių yra ir šioje salėje. Neabejoju, kad tarp jūsų yra ne vienas politikas, galintis būti geresniu kandidatu nei aš. Puikiai žinau savo trūkumus. Tačiau tarp jų tikrai nėra nesąžiningumo, bailumo, veidmainystės, nenuoširdumo, žodžio nesilaikymo…

Visada buvau ir esu komandinio darbo šalininkas. Pirmenybę teikiu socialiniam dialogui, o ne konfliktiniam problemų sprendimo būdui. Esu ryžtingų sprendimų ir pokyčių šalininkas. Tačiau ryžtas-tai ne fanatizmas, pokyčiai-ne radikalizmas ir revoliucijos. Tvirtai tikiu, kad tik laisvas, kritiškai mąstantis ir kuriantis žmogus gali būti pokyčiu architektu, drąsus ir ryžtingas-jų įgyvendintoju. Noriu suburti drąsią, vieningą, kompetentingą, skaidrią ir atsakingą pokyčių vyriausybę.

Gerbiami kolegos, visi mes esame skirtingi žmonės, skirtingos asmenybės. Turime savo pasaulėžiūrą, įsitikinimus, vertybes ir principus, skirtingą valstybės raidos viziją.

Tačiau mus vienija vienas bendras esminis dalykas-Lietuvos žmonės mums patikėjo spręsti Lietuvos problemas. Ten, kur turime sutampančius tikslus-kartu darykime, kur turime nuomonių skirtumus-ieškokime kompromisų ir kartu darykime, ten, kur turime vertybinius skirtumus-gerbkime vieni kitų nuomonę, nebrukime jėga savo tiesos vieni kitiems.

Gerbiamieji, kviečiu jus dirbti kartu darnios Lietuvos ir mūsų žmonių labui, tiek jau to-ir paprastų žmonių, ir elito labui