Pristatytas dokumentinis filmas „Antanas Lukša. Brolio pažadas“

2023 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinio – Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salė kaip niekas buvo pilnutėlė norinčių pažiūrėti žurnalistės Rūtos Sinkevičienės, operatoriaus ir montažo režisieriaus Tomo Medekšos dokumentinį filmą „Antanas Lukša. Brolio pažadas“. Filmas skirtas Laisvės kovotojui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ilgamečiam vadovui ir Garbės pirmininkui, kuris ilgą laiką buvo gyvų ir žuvusių partizanų balsas, Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui, 100-ųjų gimimo metinių proga.

Renginyje dalyvavo Antano Lukšos sūnus Kęstutis Lukša, Antano Lukšos giminės ir artimieji iš Kauno, Vilniaus, Alytaus, LR Prezidento Gitano Nausėdos patarėja dr. Jolanta Karpavičienė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Prienų krašto muziejaus darbuotojai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir kiti garbūs svečiai.

,,Šiandien į filmo premjerą ,,Antanas Lukša. Brolio pažadas” susirinkome ypatingą dieną, Ukrainos nepriklausomybės dieną. Pilnutėlė salė žmonių iš visos Lietuvos darsyk primena laikus, kai žmonės, pasitaikius progai gausiais būriais rinkdavosi pabūti kartu su Antanu Lukša ir atiduoti jam pagarbą.

Antano Lukšos gyvenimo ir kovos už laisvą Lietuvą šiandien mums visiems yra pavyzdys kaip nepamiršti savo kovos draugų ir būti pavyzdžiu ateities kartoms”, – sakė LGGRTC generalinis direktorius dr.A.Bubnys.

Kaip sakė Antano Lukšos sūnus Kęstutis Lukša, tėvai Simonas ir Ona savo vaikams ir anūkams įskiepijo neformalią meilę savo Tėvynei ir artimui. „Nutikus bėdai Lukšos pirmi ateidavo į pagalbą. Kaime sakydavo: jei ko reikės, kreipkis į Lukšas“, – susijaudinęs pasakojo K.Lukša.

Antano Lukšos dukra Dalia Lukšaitė – Maciukevičienė atsiuntė sveikinimo laišką, kuris buvo perskaitytas renginio metu.

Gerbiami dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio pažadas“ ir parodos „Laikom frontą“ sutiktuvių svečiai ir kūrėjai,

už šią įsimintiną popietę pirmiausia perduodu nuoširdų ačiū Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gen. direktoriui Arūnui Bubniui, palaiminusiam Laisvės kovotojo Antano Lukšos-Arūno atminimo įamžinimą šimtųjų gimimo metinių proga – parodos ir filmo, kuriuos išvysite šiandien, sukūrimą. Taip pat nuoširdžiai dėkoju LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresniajai patarėjai Aldonai Jakavonienei už nuoširdų bendravimą vykdant šį projektą bei gerųjų naujienų sklaidą.

Taigi šiandien jūs susipažinsite su Okupacijų ir tremties muziejaus darbuotojų sukurta paroda, ,,Laikom forntą“, kurią pristatys vyresnioji patarėja muziejinei veiklai Ramunė Driaučiūnaitė, o žurnalistės, dokumentinio filmo autorės Rūtos Sinkevičienės ir filmo operatoriaus ir montažo režisieriaus Tomo Medekšos kūrybinių galių dėka, pasitelkus archyvus ir susitikimus su amžininkais, dienos šviesą išvys kino juosta, kurioje susitiksite su Antanu Lukša, Žmogumi, kaip ir Jo studentai broliai Jurgis, Juozas ir Stasys, palaiminti gerosios Motulės, pasirinko Laisvės kovotojo kelią, kai Tėvynę Lietuvą trėmė, kankino ir žudė tokie patys, kurie šiuo metu kankina Ukrainos valstybę.

Okupantai ilgam dešimtmečiui, kaip ir tūkstančių kitų lietuvių, buvo pavergę šio Žmogaus kūną, tačiau niekada, net ir gūdžiausiais okupacijos laikais, nepavergė Jo sielos, ideologinių nuostatų, – Lietuvos laisvės troškimo. Netekęs savų kraujo brolių, Antanas Lukša visa savo esybe atsidavė tolimesnei Laisvės kovai, pasitelkęs likimo brolius – buvusius politinius kalinius, tremtinius, Laisvės kovų dalyvius. Ir vykdė pažadą – bendradarbiaudamas su LGGRTC kvietė liudyti, ieškoti ir pažymėti vykusių kovų vietas, muziejuose, paminkluose ir prisiminimų knygose įamžinti sovietų režimo genocido aukas.

Šis kuklus, rūpestingas, gilų humoro jausmą turėjęs Žmogus savo įtaigiu žodžiu ir giesme kvietė pasaulio lietuvius nepamiršti savųjų šaknų, nuolat kvietė jaunimą – Lietuvos karius, jaunuosius šaulius, gimnazijų moksleivius – suvokti ne tik valstybingumo prasmę, bet ir kainą. Ir paliko, tikėkime, šimtmečiams, įrašytą priesaką: ,,Lietuvos Jaunime, garbingai ir sąžiningai nešk Laisvės vėliavą. Laikom frontą“.

Nuoširdžiausią ačiū tariu parodos ,,Laikom frontą“ kūrėjoms Ramunei Driaučiūnaitei ir kolegėms, bei filmo autoriams Rūtai Sinkevičienei ir Tomui Medekšai už nuoširdžią bendrystę ir vėl ,,prakalbintą“ mūsų Tėvelį, iki pat paskutinio gyvenimo atodūsio skleidusį šviesą ir tiesą,  ir įamžintus Jo bendražygius. Linkiu, kad šie jūsų kūrybiniai darbai tarnautų jaunajai kartai kaip tikros, nenupieštos istorijos pamokos ir primintų, jog Lietuvos laisvė ne duotybė, dėl jos nuolat reikia kovoti ir laimėti.

Renginyje apsilankiusi LRS pirmininko pavaduotoja R.Morkūnaitė-Mikulėnaitė padėkojo  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui už iniciatyvą rengti filmą ir parodą Antano Lukšos atminimui. Pasak Seimo vicepirmininkės, tai labai  svarbus darbas, kuris visai Lietuvai papasakos visą Lukšų šeimos gyvenimo istoriją, jų tikslus siekti laisvės. Ji padėkojo filmo apie Antaną Lukšą autorei ir režisierei Rūtai Sinkevičienei.

Filmo autorė Rūta Sinkevičienė pristačiusi šį filmą gausiai susirinkusiai auditorijai retoriškai kreipėsi „Ar tu galėtum taip padaryti?“. Ar tu galėtum taip gyventi, kaip Antanas Lukša?…

Renginį vedė LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyresnioji patarėja muziejinei veiklai Ramunė Driaučiūnaitė.

Susirinkusieji į filmo premjerą turėjo galimybę susipažinti su LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta edukacine-kilnojama paroda „Laikom frontą“. Ji skirta žymaus partizano Antano Lukšos gimimo 100-ųjų metinių proga.

Planuojama, kad po Lietuvą keliaus ir filmas, ir paroda. Tik savosios tautos istorijos pažinimas suteikia galimybę tapti labiau išprususiu ir laisvu, o reikalui esant ir apginti žmogiškąsias vertybes.