Profilaktikos programos dešimtmetis pakeitė prostatos ligas
Respublikinės Šiaulių ligoninės urologai prieš dešimtmetį pradėjo vykdyti tuo pat metu šalyje pradėtą pirminės liaukos (prostatos) vėžio profilaktikos programą. Minėdami veiklos dešimtmetį programą vykdantys gydytojai rezultatais dalinosi spaudos konferencijoje su žiniasklaidos atstovais. Medikai akcentavo, jog per tą dešimtmetį ne tik išaugo prostatos vėžio statistika, bet ir pasikeitė diagnostika: daug dažniau nustatomas mažesnių stadijų vėžys, neprogresuojančių ligos atvejų ir daug rečiau aptinkama užleistų prostatos vėžio atvejų. Tačiau prostatos vėžio statistika visoje šalyje per tą dešimtmetį iššoko į pirmąją – dažniausiai diagnozuojamų ligų vietą.
Diagnostika baugino
Prieš dešimtmetį, kai buvo pradėta vykdyti priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, statistikoje vyravo kitos ligos. Vyrams dažniausiai būdavo registruojamas plaučių, skrandžio vėžys, o prostatos onkologija buvo 4-5 vietoje. Tačiau jau pirmaisiais metais, kai pradėta vykdyti programa, prostatos vėžio statistika labai pašoko ir šiuo metu prostatos vėžys išsiveržė į pirmąją vietą.
„Prieš dvidešimt metų matėme kitokį vaizdą. Jei tada vėžį nustatydavome – būdavo įvykis. Dabar net ir dviejų-trijų sistemų atskiri vėžiai yra gana dažnas atvejis. Tačiau keitėsi pati galimybė pasveikti“, – teigia Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas urologas Tonaras Bekeris, pasak kurio, pradėjus profilaktikos programą, pastebimai mažėjo užleistų vėžio atvejų skaičius, daug dažniau pradėtas diagnozuoti mažesnės stadijos vėžys.
Programos pradžioje diagnostika prasidėdavo nuo 3-ios stadijos, daug būdavo diagnozuojama ir 4-tos stadijos vėžių. Pasak gydytojo, dabar vyrauja 1-2 stadijos vėžio gydymas. Nustatoma ir ligos stadija, kai net netaikomas gydymas, bet pacientas stebimas. Urologas pastebi, jog kai kuriais atvejais liga neprogresuoja, tad jos ir gydyti nereikia. Tačiau prieš dešimtmetį, kai buvo pradėta vykdyti programa, prostatos vėžiui gydyti dar nebuvo tvirtos metodikos. Dabar taikomas tiek chirurginis, tiek radikalus spindulinis gydymas, chemoterapija, hormonų terapija.
Praktika – visame pasaulyje
Pirminės liaukos vėžio profilaktikos programa visoje šalyje pradėta vienu metu – 2006 metų pavasarį, pagal centralizuotą projektą. Vedantieji šalies urologijos specialistai, profesoriai pritaikė metodikas, kurios jau buvo taikomos pasaulio pažangiose klinikose.
Profilaktikos programai pradėti reikėjo laiko. „Mes, medikai, jautėme, kad tik mažuma vyrų ateina savo noru pasitikrinti, tad ir buvo nutarta, kad reikia taikyti profilaktikos programą visoje šalyje“, – pasakoja urologas T. Bekeris. Ir prisimena, kai vos ne pusei patikrintų ligonių būdavo diagnozuojama onkologinė liga.
Ir šiandien gydytojai praktikai tvirtai įsitikinę, jog ši programa būtina, nes tikrintis pasiryžta vis daugiau žmonių, o ir šeimos gydytojai tampa vis aktyvesni.
„Dabar jau visi puikiai žino apie vykdomą programą ir tik labai užsispyrę nenori tikrintis. Tačiau kai užsispyrimas praeina, neretam tenka gailėtis. Ir gydytojams sunku, kai reikia sakyti informaciją apie labai rimtą ligą“, – sako T. Bekeris.
Tiesa, su didele viltimi tada žiūrima į mediką, o medikui sunku rasti ne tik gerų žodžių, bet ir efektyvios pagalbos.
Programos tikslas – ištirti prostatą
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei rizikos grupės vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ir broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, kuri yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti arba paneigti šios ligos diagnozę.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus urologas Gintaras Budrius sako, jog šios programos tikslas – ištirti prostatą. Tyrimas atliekamas ambulatorinėmis sąlygomis, specialiai įrengtame profilaktikos kabinete. Tyrimui atlikti naudojama biopsinė adata ir speciali šaudyklė, kuria atliekami šeši staigūs šūviai į prostatą.
Pacientas pradžioje šūvio nejunta. Procedūra kontroliuojama echoskopu, todėl labai tiksli.Biopsijai pacientą atsiunčia šeimos gydytojai, atlikę PSA tyrimą. Medikas pastebi, jog kartais šeimos gydytojai nenurodo, jog pacientas – profilaktinės programos dalyvis, ir registruojasi į bendrą eilę urologo konsultacijai, o programos dalyviams eilių nėra. Siuntimą turintys pacientai registruojasi profilaktiniam tyrimui Konsultacijų poliklinikos registratūroje.
Profilaktikos kabinetas – ne naujovė
Prieš dešimtmetį įkurtame prostatos vėžio profilaktikos kabinete, kuriame pradėjo dirbti šviesios atminties gydytojas Martynas Damkus ir bendrosios praktikos slaugytoja Dalia Bulkšienė, keitėsi daug kas. Pirmiausia, šiuo metu kabinete dirbantys gydytojai Gintaras Budrius, Raimondas Jucys ir Eugenijus Kavaliauskas jau nedirba švietėjiško darbo. Anot D. Bulkšienės, dabar jau retai ateina nežinantys apie tyrimą, retai diagnozuojama ir užleistų vėžio atvejų.
„Šiandien ateina ligoniai jau daug girdėję, daug žinantys, išsiaiškinę – tarsi atlikę namų darbus“, – sako medikė, kasdien ruošianti instrumentus tyrimui, prireikus, suleidžianti antibiotikų bei užtikrinanti procedūros sterilumą, pasirūpinanti vienkartiniais paklotais bei instrumentais.
Per dešimtmetį, kai vykdoma programa, pastebėta, kad 23 proc. yra sumažėjęs mirtingumas nuo prostatos vėžio. Tad tikrintis tikrai verta. Medikai primena tiems, kurie šio tyrimo nedaręs, nors patenka į programos nustatyto amžiaus ribas, jog reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir jam PSA tyrimas bus atliekamas nemokamai. Po to tyrimą kartos kas dveji metai. Kai pats žmogus pageidauja dažniau tirtis, reikia susimokėti.
Tyrimų mažėja
Gydytojo urologo paimta biopsija transportuojama į Patologinės anatomijos skyrių, kuriame patologijos technologas paruošia histologinius preparatus. Histologiniai preparatai – tai nudažyti specialia įranga labai ploni tiriamos medžiagos pjūviai ant stiklelio. Šiuos histologinius preparatus gydytojai patologai tiria mikroskopu, įvertina pakitimus ir suformuluoja išvadą (diagnozę).
2006 metais, kai pradėta programa, buvo atlikta beveik 400 tyrimų. Skyriaus vedėja Vilija Niunevienė pastebėjo, jog vėliau tyrimų skaičius augo ir jau 2007-2008 metais buvo atlikta nuo 600 iki 800 biopsijų per metus. Vėliau tyrimų skaičius ėmė mažėti – dabar per metus atliekama apie 400 – 500 biopsijų. 29,5 proc. visų atliktų biopsijų rezultatai būna negailestingi – diagnozuojamas vėžys.
Per visą šį dešimtmetį atliktos 4743 biopsijos, iš jų apie 30 proc. būta karcinomos diagnozių. Patologinės anatomijos skyriaus vedėja V. Niunevienė tvirtina, kad pirmaisiais programos vykdymo metais vėžio diagnozių buvo nustatyta žymiai daugiau, daugiau ir užleistų ligos atvejų. 2006 – 2007 metais prostatos vėžio biopsijų buvo nustatoma iki 42 proc., vėliau procentas mažėjo ir dabar jau skaičiai stabilizavosi: per metus diagnozuojama apie 24–25 proc. vėžio atvejų.
Deja, sergamumas prostatos vėžiu nemažėja. Mažėja tik užleistų stadijų, kai liga lengviau kontroliuojama ir įveikiama. Todėl gydytojai ragina kiekvieną vyrą, sulaukusį 50 metų, nepraleisti galimybės diagnozuoti ligą dar pradinės stadijos. Praleidus ją, gydymas tampa sunkesnis, rezultatai blogesni.
Tikslas – 80 proc. tyrimų
Prevencinės programos – tai daugelio žmonių galimybė nemokamai išsitirti, nes lėšų apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu prevencinės sveikatos tyrimams skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje be šios programos dar vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta nuo 50 iki 75 metų. Taip pat atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa, skirta moterims nuo 50 iki 69 m. Įsibėgėjusi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika prisiminė profilaktinių programų pradžią, kai 2004 metais startavo gimdos kaklelio citologinė programa. „Po to buvo labai galvojama, kokią programą įtraukti. Labai netikėtai atsirado priešinės liaukos prevencinė programa. Nors Europoje labai mažai šalių, kur ši programa vykdoma, nes vyrai sąmoningi ir patys tikrinasi“, – pastebi direktorius.
Lietuva prieš dešimt metų buvo lyderė Europoje mirtingumo nuo prostatos vėžio, tad nuspręsta pradėti profilaktikos programą. Šiuo metu apie 50 proc. vyrų dalyvauja priešinės liaukos profilaktikos programoje. Moterų gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje dalyvauja vos 35 – 39 proc. Tikslas, kad profilaktikos programose dalyvautų 80 proc. žmonių. Tik tada prevencinė programa pasiteisina.
Prevencinės programos – ta paslauga, kurioms valstybė negaili lėšų. Šiaulių Teritorinė ligonių kasa gimdos kaklelio vėžio programai išleidžia iki 200 tūkstančių eurų per metus, krūties vėžio ir priešinės liaukos prevencijos programoms – po 250 tūkstančių eurų per metus. Beveik trigubai brangesnė širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa.
Šiaulių TLK direktorius R. Mažeika patikina, jog visos prevencinės programos finansuojamos šimtu procentų, o jas vykdančios gydymo įstaigos skatinamos, kad tos išlaidos dar labiau didėtų.
