1 vasario, 2019

Programėlė neregiams leido „pamatyti“ net ir santūriųjų lietuvių emocijas

„Buvimas nerege nesustabdė manęs nuo kopimo į Himalajus. Vienintelė problema – tokiose vietose labai svarbu matyti kitų žmonių emocijas, ne viską jie pasako žodžiais“, – teigia 25-erių Marijana iš Stokholmo, praradusi regėjimą būdama vos dešimties. Ji ne vienintelė – daugybė aklųjų bei silpnaregių susiduria su ta pačia problema kasdieniniame gyvenime. Bendrauti su kitais žmonėmis nematant jų veide reiškiamų emocijų nėra paprasta.

Įvairias nedidelių visuomenės grupių problemas pamažu sprendžia išmaniosios technologijos. Neseniai pristatyta programėlė „Facing Emotions“, pasitelkdama galingą išmaniojo telefono dirbtinį intelektą, atpažįsta pagrindines septynias žmogaus veide matomas emocijas ir, pavertusi jas unikaliais garsais, perduoda neregiui. Galimybę išbandyti šią aplikaciją gavo ir neregių bendruomenė Lietuvoje, kuriems „Huawei“ skyrė dešimt išmaniųjų „Mate 20 Pro“ telefonų su įdiegta programa.

Padėjo „išvysti“ džiaugsmą

Daugelis neregių naudojasi išmaniosiomis technologijomis – specialiai jiems yra pritaikyta daugybė programų kaip šviesos detektorius, valiutos ar teksto atpažinimas, spalvų identifikavimas, geografinės buvimo vietos nustatymas, specifinių maršrutų sudarymas ir kitos. Naudojant tokias programėles tampa lengviau orientuotis aplinkoje, tačiau nei viena jų iki šiol neasistavo bendraujant su aplinkiniais. Būtent dėl to gimė idėja sukurti mobiliąją aplikaciją, prisidedančią prie turtingesnės neregių kasdienybės.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Kultūros ir meno projektų vadovė Lina Puodžiūnienė teigia, kad emocijų atpažinimo programėlė savo galimybėmis nustebino neįgaliuosius – jie rado jos panaudojimo būdų tiek bendraujant su kitais žmonėmis, tiek asmeninei edukacijai.

„Neregių bendruomenėje dirbu jau per 10 metų ir gana nemažai teko gilintis į neregių kūno kalbos ugdymo aspektus. Naudojant programą edukaciniais ir pažintiniais tikslais, galima praplėsti neregių žinias ir pagerinti komunikacinius gebėjimus. Ji gali padėti neregiams ir silpnaregiams susipažinti su veido mimikos galimybėmis – kokią informaciją jis gali perduoti ir kaip jį supranta aplinkiniai“, – teigia L. Puodžiūnienė.

Asmeninė edukacija – netikėtas, tačiau labai naudingas papildomas programėlės efektas. Pasak L. Puodžiūnienės, nuo gimimo nieko nematančių žmonių mimika yra neutrali, emocijos veide nėra išraiškingos. Naudodami „Facing Emotions“, neregiai ir silpnaregiai žaidybine forma gali susipažinti su savo veido mimikos galimybėmis – suvokti, kokią informaciją jie gali perduoti, ir kaip ją supranta aplinkiniai. Patobulinę šiuos įgūdžius, bendrauti jie gali kur kas efektyviau.

Nauja galimybė pažinti pasaulį

Emocijas atpažįstanti programėlė buvo sukurta specialistams bendradarbiaujant su neregių bendruomenėmis. Tokio pobūdžio programėlė – didelis žingsnis visai neįgaliųjų bendruomenei, nes ji pirmoji, skirta aklųjų ir silpnaregių komunikacijai su kitais žmonėmis sustiprinti. Anot išbandžiusiųjų, mobilioji aplikacija parodo išskirtines šiuolaikinių mobiliųjų technologijų, vaizdo kameros ir galingo dirbtinio intelekto galimybes.

Visi aklieji ir silpnaregiai, kuriems buvo įteikti telefonai su emocijas atpažįstančia programėle, gyvena aktyviai – dirba, susitinka su draugais, augina vaikus. Deja, juos supančių žmonių jie visiškai nemato, arba geba įžiūrėti tik kontūrus. Dažnai neregiai turi puikiai išlavintą klausą, tad dalį emocijų jie išgirsta – suvokia pagal balso tembrą, intonaciją. Tačiau dalis emocijų jiems lieka nežinomos – tą pabrėžė bene visi aklieji ir silpnaregiai.

„Tokio tipo funkcionalumas – emocijų atpažinimas – mums yra labai reikalingas. „Pamatyti“, kaip kitas žmogus jaučiasi, naudinga – juk paprastai to išvysti negalime, tad tai padeda bendraujant. Išbandžiau programėlę ir bendraudamas su suaugusiais, ir su mažais vaikais – emocijas ji atpažįsta tiksliai, tačiau lietuviai yra ramesni, savo veido mimikomis kartais jie nieko neparodo“, – įspūdžiais dalijosi programėlę išbandęs Žygimantas Matusevičius, regėjimo negalią turintis nuo gimimo.

Technologijos atveria naujas galimybes

Kalbinti aklieji ir silpnaregiai sutartinai tvirtino, kad technologinis progresas turi didžiulę įtaką jų kasdienybei – daugelis procesų tapo paprastesni, žmonės turi vis geresnę prieigą prie įvairios informacijos.

„Naujos, išmanios technologijos leidžia neregiams lengviau įsilieti į darbo rinką bei vadovautis mokymosi visą gyvenimą principu, nes tai leidžia greičiau pasiekti informaciją internete. Popierinio dokumento nuskaitymas ir įgarsinimas realiuoju laiku leidžia paskaityti meniu restorane ir patikrinti, ar pasirašoma sutartis nėra apgaulinga. Atsivėrė gerokai platesnės galimybės savarankiškai keliauti viešuoju transportu, taksi, eiti pėsčiomis naudojant navigacines sistemas“, – pasakoja neregys Justinas Kilčiauskas.

Tokių pavyzdžių yra gerokai daugiau: pavyzdžiui, naudodami mobilųjį parašą neregiai ir silpnaregiai gali prisijungti prie banko sistemos ir atlikti daug kitų elektroninių paslaugų. Jiems itin naudingas mobiliųjų mokėjimų populiarėjimas – kai atsiskaitoma fiziniais pinigais, neregiai rizikuoja būti apgauti. Tikimasi, ateityje tokių programėlių, orientuotų į nedideles visuomenės grupes, turėtų atsirasti dar daugiau.

 


23 gruodžio, 2024

Eglės – neatsiejamas šv. Kalėdų simbolis. Be jų sunkiai įsivaizduojamas ir pačios Lietuvos kraštovaizdis. Tačiau mokslininkai šių medžių likimą piešia […]

23 gruodžio, 2024

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį aplankė Lietuvoje dislokuotą savo šalies karinį kontingentą, vykdantį NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, […]

20 gruodžio, 2024

Darbuotojų perdegimas yra vienas aktualiausių šių dienų iššūkių. Ilgos darbo valandos, nepakankamas poilsis ir prasta užduočių valdymo sistema dažnai sukelia […]

20 gruodžio, 2024

Uostamiestyje sukčiai iš žmonių išviliojo 9,2 tūkst. eurų, pranešė policija. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, ketvirtadienį pradėtas tyrimas pagal […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Gargžduose užsidegė elektra varomas autobusas. Kaip Eltai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), transporto priemonė užsiliepsnojo popietę, įkrovimo […]

19 gruodžio, 2024

Finansų ekspertė Jekaterina Govina tikina, kad SEB grupės sprendimas konsoliduoti įmones Baltijos šalyse ir jungtinę būstinę steigti Estijoje yra suprantamas, […]

19 gruodžio, 2024

Vestuvės – tai viena gražiausių ir svarbiausių dienų poros gyvenime. Tačiau šiandienos visuomenėje jos dažnai tampa ne tik šventė, bet […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jį pasirašyti dar turės šalies vadovas Gitanas Nausėda. „Už“ 2025-2027 metų šalies […]

19 gruodžio, 2024

Gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose uždaromi paskutiniai vaikų globos namai. Juose gyvenantys tėvų globos netekę vaikai perkelti į […]

18 gruodžio, 2024

Europos vadovai svarsto galimybę paskelbus paliaubas arba sudarius taikos sutartį pasiųsti į Ukrainą karinį kontingentą, kurį galėtų sudaryti iki 100 […]

18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus […]

17 gruodžio, 2024

Išimties tvarka Lietuvos pilietybę įgijusi ledo čiuožėja Allison Reed antradienį Lietuvos ambasadoje Kanadoje prisiekė Lietuvos valstybei. „Nuoširdžiai sveikiname Allison Reed! […]

17 gruodžio, 2024

Antradienį ant sostinėje esančio Vingio parko pėsčiųjų tilto atidaryta menininko Algio Kriščiūno kurta instaliacija „100 priežasčių tiltas“. Šiuo socialiniu projektu, anot Vilniaus […]

17 gruodžio, 2024

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia tragiškų gaisrų kyla antrąją gruodžio mėnesio pusę. Kaip rodo praėjusių 3 metų gaisrų […]

17 gruodžio, 2024

Kauno miesto taryba pritarė, kad kitą pavasarį Dariaus ir Girėno stadione esanti veja būtų pakeista rulonine hibridine žole. Kaip skelbiama […]

17 gruodžio, 2024

Seimo sprendimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ suteikti valstybės pripažinimą šios bendrijos krivė Inija Trinkūnienė vadina istoriniu įvykiu, kuris, anot […]

17 gruodžio, 2024

„Nemuno aušros“ gretose pastarosiomis dienomis aptarta ir svarstoma galimybė trauktis iš valdančiosios koalicijos. Eltos žiniomis, šią idėją valdančios partijos kolegoms […]

17 gruodžio, 2024

Pastarąją parą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) 213 kartų vyko šalinti ant pastatų, važiuojamosios kelio dalies ir šaligatvių nuvirtusių […]