Prostatos vėžys – liga nereiškia nuosprendžio
Išgirdus sunkios ligos diagnozę tampa neramu. Dar neramiau, jei ta liga – vėžys. Vyrai, sužinoję prostatos vėžio diagnozę išsigąsta, o vėliau – prisimena girdėtas istorijas ir medicininius mitus. Istorijos yra įvairios, nes kiekvienas sergantis žmogus – unikalus, kaip ir jo ligos vingiai. Tiesa, prostatos vėžį gydantys medikai yra optimistiškesni, nes ši liga Lietuvoje yra gerai gydoma, nauji ir modernūs gydymo būdai teikia vilties.
Medikai optimistiški
Prostatos vėžiu galima sirgti ilgus metus, nieko apie tai nežinoti ir visiškai nesijaudinti. Bet šia klastinga liga galima susirgti ir labai greitai bei skausmingai. Pasak, Nacionalinio vėžio instituto, onkourologijos skyriaus vedėjo, urologo-onkologo Alberto Ulio, tai liga, kuri vienam žmogui gali pasireikšti aštriai ir agresyviai, o kitam – lėtai, neskausmingai ir paslapčia.
Prostatos vėžys dažniausiai kamuoja vyresnius vyrus, skaičiuojama, kad apie 80 procentų prostatos vėžiu sergančių vyrų yra vyresni nei 65 metai. Šia klastinga liga serga ir jaunesni 40 ar 50 metų vyrai, tiesa, tokio amžiaus sergančiųjų yra daug mažiau, nors juos užklupusi liga dažnai būna agresyvios formos, greitai besivystanti.
Urologo-onkologo A. Ulio teigimu, jam dažnai tenka susidurti su pacientais, kurie išgirdę prostatos vėžio diagnozę itin sunerimsta, reikalauja skubaus gydymo. Tačiau tiesa ta, kad didžioji dalis pacientų serga tokia onkologinės ligos forma, kurios efektyviausias gydymas – stebėjimas, nes, pasak medikų, pradėjus intensyvų gydymą tokiems pacientams galima labiau pakenkti nei padėti. Ši ligos forma gali tęstis ilgus metus.
„Didžioji dalis vėžio formų, pasitaikančių Lietuvoje, yra tie vadinamieji „geresni“, mažiau agresyvūs vėžiai. Kuomet jie diagnozuojami, paskiriamas aktyvūs stebėjimas, bet nepuolama operuoti ar spinduliuoti, nes dažnai toks gydymas gali sukelti daugiau komplikacijų nei naudos“, – pabrėžė A. Ulys.
Unikalūs ligos vingiai
Specialistas pripažino, kad pacientai ne visada supranta, jog ligą galima stebėti ir nebūtina jos gydyti. Žmonės sergantys vėžiu yra įpratę girdėti, kad šią ligą reikia pradėti gydyti kuo anksčiau. Medikų nuomone kone pusė visų naujai nustatomų pirmos ar antros stadijos neagresyvaus prostatos vėžio atvejų galėtų būti tik aktyviai stebimi ir 5-10 metų jiems nereikėtų skirti jokio gydymo. Aktyvi stebėsena reiškia, kad ligonis turėtų kas pusmetį atlikti tyrimus, o kartą per 2 ar 3 metus – kontrolinę magnetinio rezonanso tomografiją, o neaiškiais atvejais – kontrolinę prostatos biopsiją.
Prostatos vėžio agresyvumas dažniausiai nustatomas pagal Glisono sistemą. Ši sistema taikoma prostatos vėžio stadijoms ir piktybiškumui nustatyti. Taip pat ji netiesiogiai parodo naviko agresyvumą ir ligonio prognozę. Prostatos audinio pokyčiai yra vertinami skalėje nuo 1 iki 5, tas pats vertinimas gali būti ir nuo 0 iki 10. Kuo didesnis skaičius pagal Glisono sistemą – tuo rimtesnis susirgimas.
„Tarkime prostatos vėžys, kuris pagal Glisoną yra 5 ar 6 – vystosi labai lėtai. Atsiranda viena ląstelė po kelių ar keliolikos metų – kita. Tai silpnas vėžys, kurį privalu stebėti, bet aktyviai gydyti nereikia. Taip jau yra, kad daugelis senyvo amžiaus vyrų serga prostatos vėžiu, jei tirtume visus paaiškėtų, kad serga daugiau nei neserga“, – pažymėjo Nacionalinio vėžio instituto, onkourologijos skyriaus vedėjas.
Ligos eiga, trukmė ir net tai, kad skirtingo amžiaus vyrus kamuoja vis kitokio agresyvumo vėžys, neretai glumina. Vyrai linkę galvoti, kad jei vienas sirgo prostatos vėžiu daugybę metų ir jam nieko nenutiko, taip bus ir kitam. Bet tai – tik dalis tiesos.
„Taip jau yra, kad jaunesni vyrai serga agresyvesnės formos prostatos vėžiu. Tarkime, jei prostatos vėžys yra 7 ar 9 pagal Glisono sistemą, jį būtina skubiai gydyti, nes jis – agresyvus ir pavojingas. Susirgus tokiu vėžiu ir negydant per porą metų situacija gali tapti prasta: atsirasti metastazės kauluose, kamuoti skausmai ir šlapinimosi sutrikimai“, – pasakojo medikas.
Gydymas individualus ir sėkmingas
Nepaisant paslaptingos ligos eigos, prostatos vėžys Lietuvoje yra gydomas tikrai sėkmingai. „Neoficiali statistika rodo, kad penkių metų išgyvenamumas su prostatos vėžiu yra apie 100 proc. Net ir tie vėžiai, kurie yra diagnozuojami gana vėlai, o tokių diagnozių pasitaiko vis rečiau, yra puikiai gydomi“, – sakė gydytojas A. Ulys.
Pradinėms prostatos vėžio stadijoms gydyti galima siūlyti stebėseną arba, jei vėžys agresyvus, – radikalaus gydymo formas – operaciją ir spindulinę terapiją. Jei pacientui nustatytas išplitęs prostatos vėžys, jis gydomas hormonų terapija, taip pat taikoma chemoterapija, biologinė terapija. Sergant pradine vėžio stadija, nesvarbu – agresyvi ji ar ne – šansai pasveikti yra didžiausi.
Daugeliui pacientų, kurių vėžys yra išplitęs arti prostatos arba vis dar prostatoje, sprendimas dėl operacijos priimamas remiantis Glisono balu, priskirtu patologo, klinikine vėžio stadija, amžiumi. Gydymo skyrimas visada aptariamas gydytojų konsiliume, šiuo metu taikoma gana daug efektyvių gydymo būdų. Tai ir operacinis prostatos pašalinimas, spindulinė terapija ir viena naujesnių jos atmainų – brachiterapija, taip pat ankstyvesnė chemoterapija, pirmos ir antros eilės chemoterapija, visa tai duoda pozityvių rezultatų.
Dalis pacientų yra linkę vengti chemoterapijos, bet pasak medikų – tai paveikus, nors ir sudėtingas gydymas. Medicininiai tyrimai rodo, kad derinant chemoterapiją su hormoniniu gydymu galima tikėtis itin gerų rezultatų, o jei liga pažengusi, galima prailginti gyvenimo trukmę, pagerinti jo kokybę.
Prostatos vėžio atveju chemoterapija dažniau skiriama tada, kai liga progresuoja, išsivysto metastazės kauluose ar kepenyse, skauda. Paskyrus chemoterapiją skausmai mažėja arba dingsta, taip gelbstimos gyvybės, prailginama gyvenimo trukmė.
