Protestuota prieš leidimą nugriauti Lietuvos jūrinio kultūros paveldo objektą – Locmanų namą Klaipėdoje

2019 m. balandžio 10 d. prie Kultūros paveldo departamento (toliau – KPD) įvykusio piketo dalyviai protestavo prieš leidimą nugriauti unikalų Lietuvos jūrinio kultūros paveldo objektą – Locmanų namą Klaipėdoje.

Piketo dalyviai pateikė rezoliuciją Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriui Vidmantui Bezarui, Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui, Valstybinei kultūros paveldo komisijai ir jos pirmininkei Evelinai Karalevičienei.

Rezoliucijoje raginama:

• Lietuvos Respublikos kultūros ministrą – skubiai imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta 1905 metais pastatyto Locmanų namo teisinė apsauga. Dėl šio pastato vertės neabejoja nei specialistai, nei plačioji visuomenė. Tai – vienintelis išlikęs senojo Klaipėdos uosto tarnybų pastatas, turintis ir išskirtinę memorialinę vertę: čia gyveno pirmųjų Lietuvos jūrų laivų „Jūratė” ir „Kastytis“ kapitonas Juozas Anžejauskas, o 1923-06-27 prie Locmanų bokšto vyko Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvos Respublikai ceremonija. Kad šis gerai išlikęs pastatas yra vertingas, pripažįsta ir sunaikinimui jį pasmerkusi KPD Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, kurios vadovas dr. Romas Pakalnis žiniasklaidai pateikė tokį paaiškinimą: „(…) Kad jis vertingas, mes neabejojom, bet jis yra atkirstas geležinkeliais iš abiejų pusių ir panaudoti jo negalima. Šiaip gaila, visko gaila, bet, deja, taip buvo – komisijos narių dauguma būtent taip nusprendė”. Piketo dalyviai neabejoja, kad šį istorinį namą galima ir būtina išsaugoti, o leisdamas jį nugriauti KPD įteisina vandalizmo aktą.

• Lietuvos Respublikos kultūros ministrą, Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos – užtikrinti, kad bus nevilkinant laiko įvertinti šiuo metu Lentvario rūmuose vykdomi darbai – autentišką Lentvario rūmų pavidalą sudarkiusio sovietinio antstato įstiklinimas, nepaisant to, kad atlikus išsamius tyrimus, kuriems lėšų skyrė valstybė, buvo numatyta šią deformaciją pašalinti ir atkurti pirminį Lietuvoje unikalių rūmų vaizdą. Be to, raginame išsiaiškinti, ar rūmų bokšte nėra ardomas autentiškas mūras, įrengiant naujus langus, ir ar pinigai, kuriuos ES skyrė paveldo išsaugojimui, nėra naudojami jo darkymui (informacija, teikianti pagrindo klausimui dėl autentiško mūro ardymo, paskelbta čia: https://lietuvos.link/ar-gali-buti-kad-lentvario-rumuose-ardomas-autentiskas-muras-pokalbis-apie-es-lesu-panaudojima-paveldo-darkymui-ir-eduardo-fransua-andre-sedevro-likima/). Taip pat raginame nedelsiant įvertinti ir pagaliau imtis spręsti platesnę problemą, kad būtų užkirstas kelias viso ansamblio ir parko – kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė šedevro – naikinimui. Primename, kad prieš kelerius metus parke buvo pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas, sugriauta didžioji grota – charakteringiausias šio parko elementas, išpjauti vertingiausi Andrė sodinti krūmai, parceliuojamos dvaro sodybos ansamblio ūkinės dalies pastatų plytos, baigia sugriūti dirbinių uolų ir upelių sistema ir t. t. Apgailestaujame, kad Valstybinė kultūros paveldo komisija, į kurią kreipėmės dar 2018 m. lapkričio 2 d., iki šiol nerado laiko įvertinti Lentvario rūmuose vykdomų darbų.

• Lietuvos Respublikos kultūros ministrą ir Kultūros paveldo departamento direktorių – užtikrinti, kad KPD svetainėje bus nedelsiant pradėta viešinti informacija apie KPD vadovų darbotvarkes ir susitikimus su įvairiomis interesų grupėmis. Klausimai dėl tokių susitikimų kyla nuolat, nes departamente, mūsų žiniomis, nuolat lankosi atstovai įmonių, kurių projektai dėl agresyvumo paveldo atžvilgiu sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, taip pat vyksta pasitarimai dėl Vilniaus senamiesčio specialiojo plano rengimo, kuriuose dalyvauja tik tam tikras profesines bendruomenes ir interesų grupes atstovaujantys specialistai. Skelbti informaciją apie tokius apsilankymus ir pasitarimus bei jų metu aptartus klausimus – KPD veiklos skaidrumo ir viešumo klausimas. KPD direktoriaus V. Bezaro pateiktas atsakymas, kad ši informacija bus pradėta viešinti ateityje, kai bus patobulinta KPD interneto svetainė, mūsų netenkina – esame įsitikinę, kad ir dabartinės svetainės techninių galimybių pakanka užtikrinti viešumui. Paveldo klausimai neturi būti sprendžiami slapta nuo visuomenės!

• Lietuvos Respublikos kultūros ministrą ir Kultūros paveldo departamento direktorių – pateikti atsakymus į paklausimus, į kuriuos neatsakoma pažeidžiant teisės aktuose nustatytus terminus. Jau beveik 4 mėnesius neatsakoma į Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio 2018 m. gruodžio 17 d. raštą KPD direktoriui V. Bezarui, kuriuo prašyta paaiškinti, kodėl praėjus pusantrų metų po to, kai KPD laikinoji komisija konstatavo, kad Misionierių ansamblio specialiojo plano projektas pažeidė tuo metu galiojusius teisės aktus, nėra imtasi jokių veiksmų, kad tie konkrečiai nurodyti įstatymų pažeidimai būtų pašalinti. Taip pat KPD neatsakė ir į KPD direktoriui V. Bezarui bei kitiems adresuotą š. m. sausio 15 d. prašymą nedelsiant imtis veiksmų, kad prie Šv. Stepono bažnyčios Vilniuje esančios kapinės, paverstos krovininių automobilių stovėjimo, padangų ir statybinių medžiagų sandėliavimo vieta, būtų deramai sutvarkytos, pagerbiant jose palaidotus žymius žmones – tarp jų ir Vilniaus klasicizmo kūrėją Lauryną Gucevičių – o kultūros paminklas atvertas visuomenei. KPD šį raštą persiuntė jį Vilniaus m. savivaldybės administracijai, nors dalis klausimų yra būtent KPD kompetencija. Primename, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 25 punktas nustato, kad „Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos.