Protrūkių kreivei dar pakilus, epidemiologai primena auksinę taisyklę
Praėjusios savaitės pabaigoje, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, fiksuota trečdaliu daugiau aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių nei paskutiniąją rugsėjo savaitę. Protrūkių kreivės kilimas stebimas dvylika savaičių iš eilės.
Pasak NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, Giedrės Aleksienės, dabartinė epidemiologinė situacija reikalauja dar didesnio susikaupimo.
„Svarbiausia taisyklė, kuria visi privalome vadovautis – likti namuose, jei blogai jaučiamės ir visai nesvarbu, esame pasiskiepiję ar ne. Tik taip galime išvengti didesnio viruso plitimo. Tai labai svarbu suprasti ir didesnių kolektyvių vadovams, nes atėjus į darbą vienokius ar kitokius simptomus jaučiančiam darbuotojui, žala gali būti itin rimta, įsiplieskusio protrūkio suvaldymui gali tekti stabdyti ir veiklą. Tokių pavyzdžių praėjusį rudenį turėjome ne vieną. Tad „lik namuose, jei nesveikuoji” politika vienareikšmiškai turėtų būti prioritetas, jei nėra galimybės taikyti nuotolinio darbo”, – sako G. Aleksienė, primindama, jog pagrindiniai simptomai, būdingi delta koronaviruso atmainai, yra galvos skausmas, gerklės perštėjimas, sloga ir karščiavimas.
Savo ruožtu, gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė primena, kad esminės COVID-19 ligos prevencijos priemonės išlieka tos pačios, o pati pagrindinė – skiepai.
„Nors su virusu gyvename jau tikrai ilgai, pastaruoju metu atrodo, kad šiek tiek primiršome, kaip saugotis. Taisyklingas kaukių dėvėjimas, rankų higiena, atstumų laikymasis, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas yra pagrindinės taisyklės, kurių turime laikytis, siekdami apsisaugoti patys ir apsaugoti kitus. Taip pat rekomenduoju svariai sumažinti kontaktus, vengti nebūtinų apsilankymų vietose, kur susitinkama su žmonėmis, su kuriais įprastai nebendraujama, na ir, žinoma, pasiskiepyti. Laukti tikrai nebėra ko, nes tokia loterija, manant, kad galbūt išvengsi ligos, paprastai tariant, tiesiog primena rusišką ruletę”, – pabrėžia D. Razmuvienė.
Ugdymo įstaigose situacija įtempta, bet stabili
Nors praėjusios savaitės pabaigoje daugiausia aktyvių protrūkių (469) buvo registruota ugdymo įstaigose, specialistų vertinimu, situacija išlieka stabili. Lyginant pastarųjų savaičių duomenis, reikšmingų pasikeitimų protrūkių ugdymo įstaigose struktūroje nėra.
Liūto dalį, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sudaro pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos. Tuo metu, protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose siekia beveik 12 proc., skaičiuojant nuo visų šiuo metu registruotų aktyvių protrūkių. 96 proc. šių protrūkių nėra skaitlingi, juose registruota mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų. Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse, kiek mažiau – Tauragės, Alytaus, Utenos apskrityse.
Daugelyje sektorių reikšmingų pokyčių nėra
40-ąją metų savaitę aktyvių protrūkių prieaugį epidemiologai fiksavo gamybos, prekybos, statybų sektoriuose, tačiau jis nebuvo žymus ir siekė nuo kelių iki keliolikos procentų. Atitinkamai fiksuota 41, 12 ir 8 aktyvūs protrūkiai.
Taip pat daugiau aktyvių protrūkių specialistai praėjusią savaitę nustatė ir gydymo bei socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Gydymo įstaigose fiksuoti 62 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai prieš savaitę jų buvo 61, socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – 17, prieš savaitę jų buvo registruota 11.
Maisto pramonės, logistikos ir transporto, žemės ūkio įmonėse, taip pat paslaugų sektoriuje 40-ąją metų savaitę stebimos palankios tendencijos. Šiose srityse protrūkių mažėjimas siekė nuo keliolikos net iki 50 proc.
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuota 720 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, kai savaitę prieš tai – 546 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.
NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.
Specialistai primena, kad Lietuvoje vykdoma masinė vakcinacija, tad visi asmenys, sulaukę 12 metų, raginami registruotis skiepui internetu www.koronastop.lt arba, jeigu nėra galimybės to padaryti, skambinti Karštosios linijos numeriu 1808. Nuo 12 m. galima skiepytis „Comirnaty” (gamintojai „Pfizer” ir „BioNTech”) arba „Spikevax” (gamintojas „Moderna”) vakcinomis. Vaikus vakcinai registruoja tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai.
