Proveržis išsėtinės sklerozės gydyme
Europos Komisija registravo preparatą okrelizumabą pirminei progresuojančiai išsėtinei sklerozei ir recidyvuojančioms išsėtinės sklerozės formoms gydyti. Tai pirmasis ir vienintelis pasaulyje ligos eigą keičiantis vaistas ankstyvai pirminei progresuojančiai išsėtinei sklerozei gydyti. Iki šiol šia ligos forma sergantiems pacientams nebuvo gydymo galimybių. Lietuvos pacientams gydymas okrelizumabu taps prieinamas tuomet, kai vaistas bus įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
„Išsėtine skleroze sergantiems pacientams ši vaisto registracija reiškia, kad žengtas reikšmingas žingsnis pirmyn šios ligos gydyme, – kalba „Roche“ vykdančioji medicinos direktorė bei produktų vystymo padalinio direktorė, medicinos mokslų daktarė Sandra Horning. – Okrelizumabas yra pirmasis vaistas, kuris buvo registruotas labai greitai negrįžtamą neįgalumą sukeliančiai pirminei progresuojančiai išsėtinei sklerozei gydyti. Be to, šis vaistas yra labai efektyvus recidyvuojančiomis ligos formomis sergantiems pacientams. Pradėsime bendradarbiauti su šalimis narėmis, kad pacientams, kuriems gydymas okrelizumabu gali būti efektyvus, šis vaistas būtų kuo greičiau prieinamas.“
Europoje išsėtine skleroze serga maždaug 700 000 žmonių. Apie 96 000 iš jų yra diagnozuota sunkų neįgalumą sukelianti pirminė progresuojanti iš forma. Lietuvoje išsėtine skleroze serga maždaug 2500 žmonių. Daugumai pacientų pradinės diagnozės metu iš karto nustatoma recidyvuojanti arba pirminė progresuojanti išsėtinės sklerozės formos. Svarbus IS gydymo tikslas yra kuo greičiau sumažinti ligos aktyvumą, kad sulėtėtų paciento neįgalumo progresavimas.
Okrelizumabas jau yra registruotas Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Viduriniuose Rytuose, Rytų Europoje, Australijoje ir Šveicarijoje. Iki šiol šiuo vaistu jau buvo gydyta daugiau nei 30000 pacientų.
Apie išsėtinę sklerozę
Išsėtinė sklerozė (toliau – IS) yra lėtinė, šiuo metu neišgydoma liga, kuria serga 2,3 milijono žmonių visame pasaulyje. IS susergama pakitus imuninei sistemai – kai imuninės ląstelės atakuoja nervines ląsteles gaubiantį izoliacinį ir palaikomąjį mielino dangalą galvos, nugaros smegenyse ir regos nervuose, taip jas pažeisdamos ir sukeldamos jų uždegimą. Dėl mielino pažeidimo gali atsirasti įvairūs simptomai – raumenų silpnumas, nuovargis, regos sutrikimai, kurie galiausiai sukelia neįgalumą. Daugumai IS sergančių pacientų pirmieji ligos simptomai atsiranda esant 20-40 metų amžiaus, todėl ši liga pirmauja tarp netrauminį jaunų žmonių neįgalumą sukeliančių priežasčių.
Recidyvuojanti-remituojanti IS (RRIS) yra dažniausia ligos forma, kuriai yra būdingas naujų ligos požymių ar simptomų atsiradimas arba jau esančių požymių ir simptomų pablogėjimas (recidyvai), po kurių stebimi pagerėjimo periodai. Ši ligos forma ligos pradžioje diagnozuojama maždaug 85 procentams IS sergančių žmonių. Dauguma RRIS formų vėliau „pereina“ į antrinę progresuojančią IS (APIS), kurios metu neįgalumas nuolat progresuoja. Recidyvuojančios IS formoms (RIS) priskiriama RRIS ir APIS, kurios metu kartojasi ligos paūmėjimai.
Pirminė progresuojanti išsėtinė sklerozė (PPIS) yra sekinanti liga, kuriai būdingi palaipsniui sunkėjantys simptomai ir nėra aiškių ligos recidyvo ar remisijos periodų. PPIS diagnozuojama maždaug 15 procentų išsėtine skleroze sergančių pacientų. PPIS sergantiems pacientams neįgalumas atsiranda dvigubai greičiau negu RIS sergantiems pacientams. Tai reiškia, kad PPIS sergantiems pacientams gali reikėti pagalbos einant, invalido vežimėlio, jie nebegali dirbti, jiems greičiau reikia kito žmogaus priežiūros.
Visomis IS formomis sergantiems pacientams išlieka ligos aktyvumas – nervų sistemos uždegimas ir nuolatinis nervinių ląstelių nykimas smegenyse – net ir tuomet, kai atrodo, kad klinikinių simptomų nėra arba jie neprogresuoja. Svarbus IS gydymo tikslas yra kuo greičiau sumažinti ligos aktyvumą, kad sulėtėtų paciento neįgalumo progresavimas. Nežiūrint ligos eigą modifikuojančių vaistų skyrimo, kai kuriais RIS atvejais liga išlieka aktyvi ir neįgalumas progresuoja.
