22 rugsėjo, 2018
Arvydas Survila

Psichologinis didelių gamtinių nelaimių poveikis

Didelės gamtinės nelaimės pasaulyje tampa “įprastu” reiškiniu ir jos padaro didelį poveikį tam tikroje teritorijoje gyvenančių žmonių sveikatai gyvybei, pastatams ir turtui, esančiam juose bei aplinkai  ir stebint žiniasklaidos pranešimus apie tokius įvykius atsiranda noras žinoti kaip galima apsaugoti save, savo artimuosius ir turtą nuo tokių nelaimių poveikio.

Lietuvoje 80 proc. visų ekstremaliųjų gamtinių situacijų sukelia hidrometeorologiniai reiškiniai ir pagrinde ekstremaliosios situacijos gali kilti dėl stichinių meteorologinių reiškinių. Ekstremalių situacijų Lietuvoje sukelti padariniai, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, nėra dideli, todėl tuo klausimu gyvename santykinai saugiai.

Kaip gi sekasi kitoms pasaulio šalims šiuo klausimu? Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) ekspertai, nagrinėjantys didelių gamtinių nelaimių poveikius ir padarinius, kurių užfiksuotus vaizdus mes matome laikraščiuose, socialiniuose tinkluose, televizijos ekranuose,  vadina nepaprastosiomis situacijomis (angl. disasters). Tokios situacijos rimtai sutrikdo visuomenės funkcionavimą bei sukelia žmogiškųjų išteklių, materialinių, ekonominių ir aplinkos nuostolių, be to jie yra tokie dideli, kad viršija nukentėjusios bendruomenės ar visuomenės galimybes bei gebėjimus su jais susidoroti.        

Žuvusių, paveiktų žmonių skaičių skirtingose pasaulio šalyse, kurios patyrė gamtines nepaprastąsias situacijas, skelbia Jungtinių Tautų organizacijos oficiali  “EM-DAT: The OFDA/CRED International Disaster Database” duomenų bazė.  2017 m. 100000 gyventojų Indijoje žuvo 2291, Siera Leonėje – 1102, Irano Islamo Respublikoje – 509,  Kinijos Respublikoje – 498, Meksikoje – 498, Kolumbijoje 384, Šri Lankoje – 329, Bangladeše – 323, Vietname – 316, JAV – 288. Paveiktų gamtinių nelaimių metu žmonių skaičius 2017 m. dar įspūdingesnis: Indijoje – 22,33 mln., Kinijos Respublikoje – 15,15 mln., Bangladeše – 11,48 mln., Kuboje – 10 mln., Vietname – 5, 13 mln., Filipinuose – 4,87 mln., Peru – 3,88 mln., Tailande – 3,82 mln. Gamtinių nepaprastųjų situacijų metu patirta žala 2017 m. kai kuriose šalyse pasiekė fantastinius skaičius: JAV patyrė 186,1 mlrd. JAV dolerių žalą, Puerto Rikas – 68 mlrd. JAV dolerių žalą, Kinijos Respublika 18,1 JAV mlrd. JAV dolerių žalą, Meksika – 8,3 mlrd. JAV dolerių žalą, Australija – 3,2 mlrd. JAV dolerių žalą, Italija – 2,6 mlrd. JAV dolerių žalą. Kai kurioms šalims padarytą žalos apimtį geriau suvokti įvertinus ją % nuo BVP: Puerto Rikui padaryta žala siekia net 65%  BVP.   

Suprantama, kad gamtinių nelaimių niokojančių padarinių vaizdai sukrečia stebinčius juos  per TV žinių laidas, o ką jau kalbėti jau apie pačius dalyvius. Emocinis skausmas, nusivylimas ir praradimai nelaimės metu ar po jos gali sukelti psichologines problemas, įskaitant potrauminius stresus. Daugeliui nukentėjusių reikės psichologinės pagalbos ir greičiausiai jie jos ir pareikalaus.

JAV mokslininkų tyrimais nustatyta, kad nepaprastosios situacijos gali sukelti didelį spektrą negatyvių psichologinių poveikių. Daugeliu atvejų pastebėti poveikiai yra lengvi ir laikini – mažai kam iš nukentėjusių nelaimės metu prireikia psichiatro pagalbos diagnozei nustatyti. Be to nukentėję didelę socialinę pagalbą gauna iš draugų, giminių, bendradarbių.  Vis dėlto  vaikams, silpniems pagyvenusiems žmonės,  žmonėms su fizine negalia,  psichikos ligomis sergantiems žmonėms,  šeimoms, kurios patyrė netektį nelaimės metu gali prireikti psichologo pagalbos. Gelbėtojams, ugniagesiams  reikėtų suteikti ypatingą dėmesį, nes  dažnai jie dirba be poilsio, ilgas valandas ir priklauso organizacijoms, kuriose diskusijos apie emocinę būseną gali būti laikomos silpnumu.

Fizinis neįgalumas yra problema atsirandanti po nepaprastosios situacijos ir nelaimės paveiktiems sužeistiems reikės psichologinės reabilitacijos, kurią normaliomis sąlygomis jie gali gauti. Sužeistiems ir naujai tapusiems neįgaliems, negydomiems ar neadekvačiai gydomiems, ar užkrėtus žaizdas gali pasunkėti fizinė būklė ar atsirasti ilgalaikis neįgalumas, gali taip pat prireikti psichologinės pagalbos. Dar prieš nelaimę turėję negalią žmonės, pajutę nepaprastosios situacijos  padarinius gali labai nusivilti, jei fizinė infrastruktūra, nuo kurios jie priklausė yra apgadinta ar sugriauta, todėl  žmonės su negalia gali turėti didesnių sunkumų patenkinti savo pagrindinius poreikius, įskaitant vandenį, būstą, medicinos paslaugas.

Nagrinėjant sunkius psichologinius poveikius, mokslininkai nustatė, kad savižudybių skaičius, pavyzdžiui, Los Andžele po 2003 metų žemės drebėjimo, sumažėjo ir ši tendencija tęsėsi. Taip pat pažymima, kad šie duomenys sutampa su tyrimų apie savižudybes po 2004 m. Kobė (Japonija) žemės drebėjimo, kuris parodė, kad savižudybių skaičius per metus po šio žemės drebėjimo buvo mažesnis nei vidutiniškai per ankstesnius 10 metų. Tačiau daugelis mokslininkų ir praktikų teigia, kad psichosocialinės intervencijos yra būtinos po nepaprastųjų situacijų, kad reikia gydyti kliniškai reikšmingus simptomus, norint išvengti rimtesnių psichologinių padarinių.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad branduolinės avarijos ir nuolatinis poveikis toksinėmis medžiagomis, yra labiau žalingos savo poveikiu nei gamtinės nelaimės, nes jų poveikis išlieka ilgiau ir sukuria daugiau nerimo tarp potencialių aukų, o ypač todėl, kad gali sukelti konfliktą bendruomenėje. Kai kurie tyrimai parodė, kad psichologiniai teroristinių išpuolių poveikiai palieka gilius pėdsakus, bent jau trumpą laiko tarpą.

Tiesa, gali atsirasti psichologiniai poveikiai, kurie turi ilgalaikes pasekmes, tokias kaip tikėjimas, kad nelaimė gali įvykti vėl arba tikėjimas, kad galimos tokios pačios, asmeniškai patirtos pasekmės kitiems ir tai pasireiškia padidėjusiu diskusijų ir galvojimu apie grėsmę dažniu.

Tačiau yra ir gerų naujienų. Mokslinių tyrimų rezultatai sako, kad  didžioji dalis nukentėjusių nepaprastosios situacijos metu po jos įsitraukia į veiklą tam, kad išsigelbėti patiems ir padėti išlikti savo artimiesiems ir pastebėta, kad  pasireiškus grėsmei vyrauja socialiai aktyvaus elgesio didelis, kai  žmonės elgiasi altruistiškai, rizikuodami savo gyvybe, stengiasi padėti kitiems.   

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.


20 gruodžio, 2024

Darbuotojų perdegimas yra vienas aktualiausių šių dienų iššūkių. Ilgos darbo valandos, nepakankamas poilsis ir prasta užduočių valdymo sistema dažnai sukelia […]

20 gruodžio, 2024

Uostamiestyje sukčiai iš žmonių išviliojo 9,2 tūkst. eurų, pranešė policija. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, ketvirtadienį pradėtas tyrimas pagal […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Gargžduose užsidegė elektra varomas autobusas. Kaip Eltai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), transporto priemonė užsiliepsnojo popietę, įkrovimo […]

19 gruodžio, 2024

Finansų ekspertė Jekaterina Govina tikina, kad SEB grupės sprendimas konsoliduoti įmones Baltijos šalyse ir jungtinę būstinę steigti Estijoje yra suprantamas, […]

19 gruodžio, 2024

Vestuvės – tai viena gražiausių ir svarbiausių dienų poros gyvenime. Tačiau šiandienos visuomenėje jos dažnai tampa ne tik šventė, bet […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jį pasirašyti dar turės šalies vadovas Gitanas Nausėda. „Už“ 2025-2027 metų šalies […]

19 gruodžio, 2024

Gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose uždaromi paskutiniai vaikų globos namai. Juose gyvenantys tėvų globos netekę vaikai perkelti į […]

18 gruodžio, 2024

Europos vadovai svarsto galimybę paskelbus paliaubas arba sudarius taikos sutartį pasiųsti į Ukrainą karinį kontingentą, kurį galėtų sudaryti iki 100 […]

18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus […]

17 gruodžio, 2024

Išimties tvarka Lietuvos pilietybę įgijusi ledo čiuožėja Allison Reed antradienį Lietuvos ambasadoje Kanadoje prisiekė Lietuvos valstybei. „Nuoširdžiai sveikiname Allison Reed! […]

17 gruodžio, 2024

Antradienį ant sostinėje esančio Vingio parko pėsčiųjų tilto atidaryta menininko Algio Kriščiūno kurta instaliacija „100 priežasčių tiltas“. Šiuo socialiniu projektu, anot Vilniaus […]

17 gruodžio, 2024

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia tragiškų gaisrų kyla antrąją gruodžio mėnesio pusę. Kaip rodo praėjusių 3 metų gaisrų […]

17 gruodžio, 2024

Kauno miesto taryba pritarė, kad kitą pavasarį Dariaus ir Girėno stadione esanti veja būtų pakeista rulonine hibridine žole. Kaip skelbiama […]

17 gruodžio, 2024

Seimo sprendimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ suteikti valstybės pripažinimą šios bendrijos krivė Inija Trinkūnienė vadina istoriniu įvykiu, kuris, anot […]

17 gruodžio, 2024

„Nemuno aušros“ gretose pastarosiomis dienomis aptarta ir svarstoma galimybė trauktis iš valdančiosios koalicijos. Eltos žiniomis, šią idėją valdančios partijos kolegoms […]

17 gruodžio, 2024

Pastarąją parą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) 213 kartų vyko šalinti ant pastatų, važiuojamosios kelio dalies ir šaligatvių nuvirtusių […]

16 gruodžio, 2024

Likus trims mėnesiams iki pirmalaikių Joniškio, Jonavos rajonų bei Panevėžio miesto mero rinkimų, aiškėja didžiųjų partijų keliami kandidatai. Tarp jų […]

16 gruodžio, 2024

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo tris pagrindinius nepriklausomus elektros energijos tiekėjus buitiniams vartotojams ir smulkiausioms įmonėms grąžinti 8,3 mln. […]