22 rugsėjo, 2018
Arvydas Survila

Psichologinis didelių gamtinių nelaimių poveikis

Didelės gamtinės nelaimės pasaulyje tampa “įprastu” reiškiniu ir jos padaro didelį poveikį tam tikroje teritorijoje gyvenančių žmonių sveikatai gyvybei, pastatams ir turtui, esančiam juose bei aplinkai  ir stebint žiniasklaidos pranešimus apie tokius įvykius atsiranda noras žinoti kaip galima apsaugoti save, savo artimuosius ir turtą nuo tokių nelaimių poveikio.

Lietuvoje 80 proc. visų ekstremaliųjų gamtinių situacijų sukelia hidrometeorologiniai reiškiniai ir pagrinde ekstremaliosios situacijos gali kilti dėl stichinių meteorologinių reiškinių. Ekstremalių situacijų Lietuvoje sukelti padariniai, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, nėra dideli, todėl tuo klausimu gyvename santykinai saugiai.

Kaip gi sekasi kitoms pasaulio šalims šiuo klausimu? Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) ekspertai, nagrinėjantys didelių gamtinių nelaimių poveikius ir padarinius, kurių užfiksuotus vaizdus mes matome laikraščiuose, socialiniuose tinkluose, televizijos ekranuose,  vadina nepaprastosiomis situacijomis (angl. disasters). Tokios situacijos rimtai sutrikdo visuomenės funkcionavimą bei sukelia žmogiškųjų išteklių, materialinių, ekonominių ir aplinkos nuostolių, be to jie yra tokie dideli, kad viršija nukentėjusios bendruomenės ar visuomenės galimybes bei gebėjimus su jais susidoroti.        

Žuvusių, paveiktų žmonių skaičių skirtingose pasaulio šalyse, kurios patyrė gamtines nepaprastąsias situacijas, skelbia Jungtinių Tautų organizacijos oficiali  “EM-DAT: The OFDA/CRED International Disaster Database” duomenų bazė.  2017 m. 100000 gyventojų Indijoje žuvo 2291, Siera Leonėje – 1102, Irano Islamo Respublikoje – 509,  Kinijos Respublikoje – 498, Meksikoje – 498, Kolumbijoje 384, Šri Lankoje – 329, Bangladeše – 323, Vietname – 316, JAV – 288. Paveiktų gamtinių nelaimių metu žmonių skaičius 2017 m. dar įspūdingesnis: Indijoje – 22,33 mln., Kinijos Respublikoje – 15,15 mln., Bangladeše – 11,48 mln., Kuboje – 10 mln., Vietname – 5, 13 mln., Filipinuose – 4,87 mln., Peru – 3,88 mln., Tailande – 3,82 mln. Gamtinių nepaprastųjų situacijų metu patirta žala 2017 m. kai kuriose šalyse pasiekė fantastinius skaičius: JAV patyrė 186,1 mlrd. JAV dolerių žalą, Puerto Rikas – 68 mlrd. JAV dolerių žalą, Kinijos Respublika 18,1 JAV mlrd. JAV dolerių žalą, Meksika – 8,3 mlrd. JAV dolerių žalą, Australija – 3,2 mlrd. JAV dolerių žalą, Italija – 2,6 mlrd. JAV dolerių žalą. Kai kurioms šalims padarytą žalos apimtį geriau suvokti įvertinus ją % nuo BVP: Puerto Rikui padaryta žala siekia net 65%  BVP.   

Suprantama, kad gamtinių nelaimių niokojančių padarinių vaizdai sukrečia stebinčius juos  per TV žinių laidas, o ką jau kalbėti jau apie pačius dalyvius. Emocinis skausmas, nusivylimas ir praradimai nelaimės metu ar po jos gali sukelti psichologines problemas, įskaitant potrauminius stresus. Daugeliui nukentėjusių reikės psichologinės pagalbos ir greičiausiai jie jos ir pareikalaus.

JAV mokslininkų tyrimais nustatyta, kad nepaprastosios situacijos gali sukelti didelį spektrą negatyvių psichologinių poveikių. Daugeliu atvejų pastebėti poveikiai yra lengvi ir laikini – mažai kam iš nukentėjusių nelaimės metu prireikia psichiatro pagalbos diagnozei nustatyti. Be to nukentėję didelę socialinę pagalbą gauna iš draugų, giminių, bendradarbių.  Vis dėlto  vaikams, silpniems pagyvenusiems žmonės,  žmonėms su fizine negalia,  psichikos ligomis sergantiems žmonėms,  šeimoms, kurios patyrė netektį nelaimės metu gali prireikti psichologo pagalbos. Gelbėtojams, ugniagesiams  reikėtų suteikti ypatingą dėmesį, nes  dažnai jie dirba be poilsio, ilgas valandas ir priklauso organizacijoms, kuriose diskusijos apie emocinę būseną gali būti laikomos silpnumu.

Fizinis neįgalumas yra problema atsirandanti po nepaprastosios situacijos ir nelaimės paveiktiems sužeistiems reikės psichologinės reabilitacijos, kurią normaliomis sąlygomis jie gali gauti. Sužeistiems ir naujai tapusiems neįgaliems, negydomiems ar neadekvačiai gydomiems, ar užkrėtus žaizdas gali pasunkėti fizinė būklė ar atsirasti ilgalaikis neįgalumas, gali taip pat prireikti psichologinės pagalbos. Dar prieš nelaimę turėję negalią žmonės, pajutę nepaprastosios situacijos  padarinius gali labai nusivilti, jei fizinė infrastruktūra, nuo kurios jie priklausė yra apgadinta ar sugriauta, todėl  žmonės su negalia gali turėti didesnių sunkumų patenkinti savo pagrindinius poreikius, įskaitant vandenį, būstą, medicinos paslaugas.

Nagrinėjant sunkius psichologinius poveikius, mokslininkai nustatė, kad savižudybių skaičius, pavyzdžiui, Los Andžele po 2003 metų žemės drebėjimo, sumažėjo ir ši tendencija tęsėsi. Taip pat pažymima, kad šie duomenys sutampa su tyrimų apie savižudybes po 2004 m. Kobė (Japonija) žemės drebėjimo, kuris parodė, kad savižudybių skaičius per metus po šio žemės drebėjimo buvo mažesnis nei vidutiniškai per ankstesnius 10 metų. Tačiau daugelis mokslininkų ir praktikų teigia, kad psichosocialinės intervencijos yra būtinos po nepaprastųjų situacijų, kad reikia gydyti kliniškai reikšmingus simptomus, norint išvengti rimtesnių psichologinių padarinių.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad branduolinės avarijos ir nuolatinis poveikis toksinėmis medžiagomis, yra labiau žalingos savo poveikiu nei gamtinės nelaimės, nes jų poveikis išlieka ilgiau ir sukuria daugiau nerimo tarp potencialių aukų, o ypač todėl, kad gali sukelti konfliktą bendruomenėje. Kai kurie tyrimai parodė, kad psichologiniai teroristinių išpuolių poveikiai palieka gilius pėdsakus, bent jau trumpą laiko tarpą.

Tiesa, gali atsirasti psichologiniai poveikiai, kurie turi ilgalaikes pasekmes, tokias kaip tikėjimas, kad nelaimė gali įvykti vėl arba tikėjimas, kad galimos tokios pačios, asmeniškai patirtos pasekmės kitiems ir tai pasireiškia padidėjusiu diskusijų ir galvojimu apie grėsmę dažniu.

Tačiau yra ir gerų naujienų. Mokslinių tyrimų rezultatai sako, kad  didžioji dalis nukentėjusių nepaprastosios situacijos metu po jos įsitraukia į veiklą tam, kad išsigelbėti patiems ir padėti išlikti savo artimiesiems ir pastebėta, kad  pasireiškus grėsmei vyrauja socialiai aktyvaus elgesio didelis, kai  žmonės elgiasi altruistiškai, rizikuodami savo gyvybe, stengiasi padėti kitiems.   

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.


16 kovo, 2025

Sekmadienio vakarą baigėsi balsavimas pirmalaikiuose Panevėžio miesto bei Joniškio rajono merų rinkimuose. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Panevėžyje iš viso […]

16 kovo, 2025

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) nariai ragina Lietuvos banko (LB) valdybą, Vyriausybę bei Finansų ministeriją iki 2026 m. užtikrinti, kad dalis […]

Mindaugas Sinkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
14 kovo, 2025

Valstybinį kaltinimą Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus byloje palaikęs ir bylos tyrimą kontroliavęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius kreipėsi į […]

12 kovo, 2025

Sulaikytas krovininio laivo, kuris Šiaurės jūroje atsitrenkė į stovintį tanklaivį ir sukėlė didelį gaisrą, kapitonas yra Rusijos pilietis, trečiadienį agentūrai […]

12 kovo, 2025

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo šių metų rugsėjo šalies regionuose veikiančiose gimnazijose trečias ir ketvirtas klases bus leidžiama formuoti […]

12 kovo, 2025

Medienos perdirbimo įmonėje Šilalės rajone trečiadienį įvyko sprogimas, pranešė Bendrasis pagalbos centras (BPC). Anot BPC, 12 val. 25 min. Bendrajame […]

11 kovo, 2025

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinis muziejus perėmė unikalius su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija susijusius artefaktus. Juos muziejui […]

10 kovo, 2025

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmadienį pristatė pasirengimui ekstremalioms situacijoms skirtą mobiliąją programėlę LT72. Joje gyventojams pateikiami algoritmai, kaip reikėtų elgtis […]

10 kovo, 2025

2023 m. Europos Sąjungoje (ES) gimusių kūdikių skaičius sumažėjo 5,4 proc., iki 3,67 mln. mažylių, o tai yra didžiausias nuosmukis […]

9 kovo, 2025

Vilniuje prie Baltarusijos ambasados sekmadienio vidurdienį kelios dešimtys žmonių protestavo prieš Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomą opozicijos atstovų įkalinimą ir kankinimą […]

9 kovo, 2025

Panevėžio rajone, automobilyje ir garaže, pasieniečiai aptiko daugiau nei 200 tūkst. eurų vertės nelegalių cigarečių krovinį, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba […]

7 kovo, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė, šią savaitę buvę vizito Vatikane ir Romoje, parašė padėkos laišką […]

7 kovo, 2025

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir AOTD visuomenei pristatė jau dešimtąjį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Kaip ir kasmet, šiame dokumente apžvelgiami […]

6 kovo, 2025

Ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atšaukė savo sprendimą dėl trečiadienį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išteisinto Mindaugo Sinkevičiaus Jonavos mero mandato […]

EPA-ELTA nuotr.
6 kovo, 2025

1990-ųjų pradžioje buvau jaunas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistas pagrindiniame politikos formavimo departamente. Tuo metu vykdavau į TVF misijas Bulgarijoje, […]

5 kovo, 2025

Vilnius teiks paraišką tapti Europos jaunimo sostine 2028 m. – tam šiandien pritarė sostinės Taryba. Skiriant šį titulą, vertinamas jaunimo […]

Mindaugas Sinkevičus
5 kovo, 2025

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį nutraukė „čekiukų” byloje nuteisto buvusio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus bylą. Kasacinis teismas konstatavo, kad tuomečio […]

5 kovo, 2025

Visuomenės dėmesį patraukusi lietuvio Aurimo Mockaus gelbėjimo operacija prie Australijos krantų atskleidė svarbų aspektą – kaip teisiškai reglamentuojamos tokios gelbėjimo […]

4 kovo, 2025

Universitetas „Vilnius Tech“ gavo 669 tūkst. eurų finansavimą Lietuvos kibernetinio saugumo specialistų ugdymui, kurį skiria tarptautinės technologijų korporacijos „Google“ įsteigta […]

4 kovo, 2025

Aplinkosaugininkai, sausį išnagrinėję navigacinių portalų duomenis, identifikavo šalyje keturias vietas, kur buvo neteisėtai ardomos transporto priemonės, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas […]

Regionų naujienos