Pusiaužiemis Pagramančio miške
Sausio 25-oji – svarbi žiemos data, nuo seno vadinama pusiaužiemiu arba viduržiemiu. Liaudyje sakoma, kad tądien ne tik Paulius atsivertė į krikščionybę, bet ir žiemos miegu mieganti meška (barsukas, ežys) persiverčia ant kito šono. Patį vidurdienį ji atsibunda ir išeina į lauką pasidaryti; jei skaisčiai šviečia saulė, išsigąsta savo šešėlio ir grįžusi atgal į guolį ilgam įminga, dėl to pavasaris ilgai neateina.
Už tokių šypseną keliančių orų spėjimų kadaise slypėjo šis tas daugiau. Jie perduoda žinią, kad žiema pasiekia savo galimybių ribą ir keičia savo pavidalą, tarsi meška persiversdama ant kito šono. Nors atrodytų, kad lūžis turėtų vykti per Kalėdas – žiemos saulėgrįžą, kuomet Saulė ima atsigręžti atgal ir pamažu žingsnis po žingsnio ilgina dieną, tačiau žiema po Kalėdų dar tik įsibėgėja.
Senovėje manyta, kad šią dieną gyvatės atgyja ir iš girių šliaužia į namus, nekaršdavo vilnų, neverpdavo, kad kandys išaustų drabužių neišvarpytų. Vyrai jokių medžių dirbinių nedirbdavo, nes medieną kirvarpos (kinivarpos) išvagos. O žemaičiai tą dieną būtinai papurtydavo sodo obelis, taip žadindami jas iš žiemos miego. Tikėjo būsiant tada didesnį obuolių derlių.
Posakių vedini tądien su Pagramančio pagrindinės mokyklos pradinukais ir jų mokytojomis Lina Šimkūniene ir Reda Ežerinskiene išsiruošėme į mišką, tikrinti senolių pasakotas pranašystes. Taip pat pasiėmėme dovanų: morkų, burokų, obuolių, šieno, grūdų. Juk nežinai ką gali sutikti…
Vaikai, atvykę į Pagramančio mišką, įsikūrė žiemos dievaitės Ledos rūmuose, poilsiavietėje „Pelėda“. Leda su savo padėjėjais vaikams paruošė intriguojantį pusdienį: pasakojo apie senolių papročius ir tradicijas, suorganizavo linksmą 2,5 km kelionę po mišką, virė ant laužo košę ir arbatą, o pabaigoje – visi kartu dalinome miško gyventojams atsivežtas dovanas.
Su šypsenomis grįžome namo, nes žinome, kad ir kokia bus antroji žiemos pusė, atkakliai žengiame pavasario link. Juk ši diena nuo žiemos saulėgrįžos jau pailgėjusi per avinuko šuolį, t. y. po pusiaužiemio diena jau ilgesnė visa valanda, dabar kaskart ji prisiduria po 2–3 minutes.
