R. Baškienė: „Kazokiškių sąvartyno eksploatavimas kelia vis daugiau nerimo. Ar būsime išgirsti?“
2016 m. kovo 16 d. Seime vyko Seimo narių Rimos Baškienės, Vidos Marijos Čigriejienės ir Ryto Kupčinsko spaudos konferencija „Kazokiškių sąvartyno eksploatavimo pasekmės“, kurioje dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius, Elektrėnų savivaldybės tarybos narys Algimantas Adomaitis, Kazokiškių bendruomenės atstovė, advokatė Ramunė Ramanauskienė, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Uoka.
Seimo narė R. Baškienė informavo apie grupės visuomenininkų, signatarų ir parlamentarų bei Elektrėnų savivaldybės atstovų kreipimąsi į Prezidentę, Premjerą, Seimo vadovus ir ministrus, prašant įvertinti, kokį poveikį aplinkai ir gyventojams daro devynerius metus naudojamas Kazokiškių sąvartynas. „Neigiamus padarinius gamtai, kraštovaizdžiui, žemės gelmėms, miškui, vandenims, teritoriniam Neries regiono parkui, istoriniam paveldui, o svarbiausia – gyventojams, būtina nedelsiant ištirti ir įvertinti“, – kalbėjo parlamentarė. Seimo narė priminė 2006 m. kovo 30 d. Seimo priimtą rezoliuciją „Dėl Kazokiškių sąvartymo statybos“, kurioje buvo nedviprasmiškai akcentuotas reikalavimas Vyriausybei nedelsiant sustabdyti projekto įgyvendinimo darbus. R. Baškienė minėjo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės aktyvią poziciją priešinantis sąvartyno statybai ir veiklai. Šiandieną, deja, tenka konstatuoti, kad Kazokiškių sąvartynas toliau nuodija gyventojus ir kelia ekologinę grėsmę.
Kreipimosi iniciatorius – Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius priminė, kad Kazokiškių bendruomenė ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba daugybę kartų kreipėsi į Lietuvos aukščiausias institucijas: prezidentus, ministrus pirmininkus, ministrus, politikus, kitus valstybės pareigūnus bei verslininkus, kad šie atkreiptų dėmesį į tai, jog rengiantis, projektuojant, organizuojant ir statant Kazokiškių sąvartyną buvo pažeisti net 32 Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos norminiai aktai. Sąvartynas atgraso turistus lankytis vienoje iš seniausių gyvenviečių Lietuvoje, įsikūrusių trijų Lietuvos istorinių sostinių Kernavės–Vilniaus–Trakų teritorijoje, kurioje yra daugybė gamtinių ir istorinių paminklų. L. Kerosierius akcentavo, kad šis kreipimasis adresuotas taip pat ir Jungtinių tautų Organizacijos Orhus konvencijos priežiūros komitetui, o esamą padėtį įvardino „koncentracijos stovykla“.
Elektrėnų savivaldybės tarybos narys A. Adomaitis sakė, kad sąvartynui parinkta pati blogiausia vieta gamtiniu atžvilgiu, čia yra šaltinių vieta. Suabejota plėvelės, kurią slegia tūkstančiai tonų atliekų, patikimumu ir bijomasi, kad sąvartyno filtratas gali patekti į požeminius vandenis, gali kenkti gamtai, faunai ir florai. Jis tvirtino, kad aplink Kazokiškes gyvenantys žmonės nežino, ar gali gerti karvių pieną, rinkti uogas ir grybus. Pasak A. Adomaičio, iki šiol nėra atlikta jokių tyrimų dėl sąvartyno poveikio aplinkai ir žmonėms.
Kazokiškių sąvartyną „tiksinčia bomba“ įvardino ir Seimo narė V. M. Čigriejienė: „Kuo kalti ten gyvenantys vaikai? Gyventojus tokia aplinka veikia psichologiškai, nuvertėja ten gyvenančių žmonių turtas. Laikas skubiai imtis priemonių, atlikti nepriklausomų tarnybų tyrimus.“ Seimo narys R. Kupčinskas antrino, kad reikia pasiekti, jog sąvartynas nebebūtų eksploatuojamas.
Kazokiškių bendruomenės atstovė, advokatė R. Ramanauskienė akcentavo, kad Aplinkos ministerijos institucijos 9 metus išduoda leidimus sąvartynui veikti, jų galiojimą vėliau naikina teismai, o ten gyvenantys žmonės metų metais patiria didžiulius nepatogumus. Sąvartynas plečiamas sekcija po sekcijos. Gudravimas tęsiasi. Šį kreipimąsi advokatė įvardino kaip iniciatyvą, suteikiančią viltį ir turinčią sudrebinti tuos, kurie privalo priimti sprendimus. „Argi nebereikia poveikio aplinkai vertinimo? Ar nebeveikia griežčiausios atsakomybės principas? Negi tai tik norminės deklaracijos? Per 10 metų nė viena institucija tinkamai nevykdė ES direktyvos, kad deramai įvertintų neigiamą poveikį žmogui ir aplinkai. Reikia imtis visų reikiamų priemonių, nes grėsmė didėja. Būtinas skubus reagavimas numatant priemonių visumą“, – sakė R. Ramanauskienė.
