R. Šalaševičiūtė: kasmet vis daugiau lėšų skiriama kovai su vėžiu
Kasmet vis daugiau dėmesio ir lėšų skiriama onkologinių susirgimų prevencijai, ankstyvajai diagnostikai bei visaverčiam gydymui. Pernai gydymo įstaigoms už onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams suteiktas gydytojų specialistų konsultacijas, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos, stacionaro paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto buvo sumokėta daugiau nei 64 mln. eurų.
Pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, dar per 46 mln. eurų iš šio biudžeto buvo skirta sergančiųjų vėžiu kompensuojamiesiems vaistams, o 20,6 mln. eurų pernai buvo išleista Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos centralizuotai perkamiems vaistams nuo vėžio. „Kaip ir kasmet, pernai daugiausia PSDF biudžeto lėšų teko pacientams suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. Tai lėšos šeimos gydytojams, gydytojams specialistams, stacionariniam gydymui, dienos chirurgijos paslaugoms ir kita. Didelė dalis lėšų teko onkologiniams ligoniams gydyti. Deja, viešoje erdvėje buvo kalbama apie nesirūpinimą onkologinėmis ligomis sergančiais pacientais. Taigi, noriu patikinti, kad taip nėra, nes kasmet vis daugiau lėšų skiriama kovai su vėžiu“, – sako ministrė R. Šalaševičiūtė.
Sveikatos apsaugos ministrės teigimu, Lietuvoje daug dėmesio skiriama ir vėžio prevencijai. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos keturios vėžio prevencijos programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos. Visos jos finansuojamos iš PSDF biudžeto, tad nustatyto amžiaus žmonėms, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokamos. Pernai joms vykdyti buvo išleista daugiau nei 7,4 mln. eurų, šiemet minėtoms programoms skirta – 8,2 mln. eurų.
„Daugelyje Vakarų Europos valstybių prevencinės programos, padedančios dar ankstyvoje stadijoje diagnozuoti klastingą ligą ir užbėgti jai už akių, pradėtos vykdyti jau prieš kelis dešimtmečius ir buvo pasiekta gerų rezultatų. Pavyzdžiui, Lietuvoje gerų rezultatų jau pasiekta vykdant gimdos kaklelio vėžio prevenciją. Nuo programos vykdymo pradžios Lietuvos moterų mirtingumas dėl gimdos kaklelio vėžio sumažėjo beveik trečdaliu. Svarbu tai, kad vis dažniau diagnozuojamas dar neišplitęs ankstyvosios stadijos vėžys, o vėlyvosios – vis rečiau, kas leidžia išgelbėti dar daugiau moterų gyvybių“, – teigia ministrė R. Šalaševičiūtė.
Ankstyva vėžio diagnostika dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų – šeimos gydytojų, į kuriuos pacientai pirmiausia ir kreipiasi. „Tačiau svarbu, kad ir pats žmogus jaustų atsakomybę už savo sveikatą, nes tik sutelktomis visų – ir pacientų, ir medikų, ir sveikatos politikų – pastangomis galime įveikti šią klastingą ligą“, – sako ministrė R. Šalaševičiūtė.
