R. Šlepavičius: „Lietuvoje yra nedaug savivaldybių, kurios stato muziejus“
Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, mero patarėja Laima Gambickienė ir administracijos direktorius Stasys Jackūnas susitiko su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene ir iš Ukmergės krašto kilusiais šalies diplomatinio korpuso atstovais.
Užugiryje, pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos dvare vasaros rezidencijoje, pirmą kartą surengtame tokio lygio pasitarime dalyvavo Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje ir Ukmergės Garbės pilietis Vygaudas Ušackas, Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Niujorke Julius Pranevičius, ministrė patarėja Lietuvos ambasadoje Rygoje Vilma Dambrauskienė, ministras patarėjas Lietuvos generaliniame konsulate Kaliningrade Vytautas Umbrasas, buvusi ilgametė diplomatė, o dabar – Lietuvos prezidentės vyriausioji patarėja bei ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Lina Antanavičienė, Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus, Užsienio reikalų ministerijos Personalo departamento direktorius Ričardas Šlepavičius ir jo pedagogė žmona, buvusi ukmergiškė Daiva Šlepavičienė (buvusi Dzigelytė), taip pat rajono tarybos nariai Vytautas Česnaitis ir Romas Pivoras.
Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė susirinkusiems pristatė Užugirio krašto muziejaus kompleksą ir jo vystymo perspektyvas. Pasak direktorės, dabartinė rajono savivaldybės valdžia su meru priešakyje yra labai geranoriškai nusiteikusi Ukmergės krašto muziejininkystės atžvilgiu, idėjos ne atgula į stalčius, o iškart virsta darbais.
„A. Smetonos dvaras Užugiryje – nuostabi vieta, kurią pavyko išsaugoti nuo privatizavimo. Dabar ji atgimė antram gyvenimui. Dalį dvaro vasaros rezidencijos – renovuotą buvusį kumetyno pastatą šį pavasarį išsinuomojo privati įmonė ir įrengė viešbutį bei restoraną, o likusi dalis pastatų dar laukia šeimininkų“, – kalbėjo R. Janickas.
Meras papasakojo ir apie renovuotą bei muziejui atiduotą buvusio kino teatro „Draugystė“ pastatą, apie atsinaujinantį miesto piliakalnį, vystomą žydų kultūros paveldo kelią, apie buvusio karinio miestelio teritorijos atgaivinimo ir investuotojų pritraukimo planus.
„Dėkoju merui už gražią iniciatyvą. Pagalvokime kiekvienas, kuo galime prisidėti, kad čia sugrįžtume su dar didesniu skaičiumi žmonių, kurie čia galėtų rinktis į seminarus, konferencijas.
Nesu tikras, ar visi Lietuvos ambasadoriai čia yra buvę. Tas prisilietimas prie Lietuvos valstybės ištakų, A. Smetonos likimo edukacine prasme turėtų būti svarbus ne tik moksleiviams ir jaunumui“, – sakė V. Ušackas.
S. Mitkus pasiūlė užmegzti ryšius su Lietuvos istorijos institutu. Jo darbuotojai, galbūt, galėtų čia surengti kokią tarptautinę istorikų konferenciją. „Mano žiniomis net keturi britai domisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorija, vienas jų visai neseniai parengė ir išleido net du jos tomus. Taigi, galėtų leidinį pristatyti ir pas mus, čia, Užugiryje“, – teigė jis.
Pasak jo, reikėtų išnaudoti ir bendradarbiavimo su pasaulio litvakų ( žydų, kurių šaknys Lietuvoje) bendruomene galimybes. Litvakai labai noriai keliauja į rengiamas ekskursijas Lietuvoje. Dar viena galimybė – pritraukti į japonų turistus, kurie itin žavisi Lietuva ir tikrai mielai čia važiuotų.
„Ukmergės krašte yra nemažai medinių bažnyčių. Susidomėjimas jomis, jų architektūra yra ganėtinai didelis ir tarp istorijos specialistų, ir tarp turistų. Jei tą turimą medinių bažnyčių paveldą įtrauktumėte į bendrą visos Lietuvos turistinių kelionių gidą, atsirastų puikus maršrutas“, – sakė S. Mitkus.
J. Pranevičius pritarė S. Mitkui dėl litvakų ir patikino, kad Ukmergės krašte galėtų būti lankomos ne tik čia ne tik čia esančios holokausto vietos, bet ir kiti istoriniai objektai. „Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lietuviai labai mėgsta leistis į tokį turistinį turą, kur, atvykę į vieną vietą, galėtų per dieną aplankyti kelias istorines vietas“, – teigė jis.
L. Antanavičienė pastebėjo, kad į A. Smetonos dvarą būtinai reikėtų pasikviesti visus Lietuvoje dirbančius užsienio šalių ambasadorius, kurie po to galėtų paskleisti gerą žinią apie šią vietovę savo šalyse.
R. Šlepavičius pagyrė Savivaldybės vadovus už dedamas pastangas dėl krašto muziejininkystės stiprinimo. „Lietuvoje yra nedaug savivaldybių, kurios stato muziejus“, – pabrėžė R. Šlepavičius.
Pasak jo, greta Deltuvos ir Pabaisko mūšių, Ukmergės kraštą dar galėtų išryškinti čia gyvuojanti stipri sentikių bendruomenė, jų cerkvė – ko, deja, jau nebėra kai kuriose užsienio šalyse. Sentikių kultūrą tyrinėja daug pasaulio mokslininkų ir Ukmergė galėtų parodyti, kokį turtą yra išsaugojusi.
„Labai norėtųsi, kad šalyje atsirastų 1863-1864 metų sukilimo (kartais dar vadinamo Sausio sukilimu) vietos, takai ir kita, ką galima pamatyti, paliesti ir tai galėtų tapti papildomu traukos centru. Dabar šis istorinis sukilimas pas mus, deja, yra tik popieriuje“, – pastebėjo R. Šlepavičius.
V. Dambrauskienė užtikrino, kad Lietuvos ambasada Latvijoje yra pasirengusi plėsti Ukmergės miestų partnerių sąrašą bei skatinti visapusiškai naudingą bendradarbiavimą.
L. Graužinienė teigė, kad paskutinio vizito JAV metu Vašingtone esančiame Holokausto muziejuje tarp eksponuojamų nuotraukų pastebėjo įamžintą vieną Ukmergės senamiesčio vidinį kiemą iš Gedimino gatvės. „Tai maloniai nustebino“, – teigė Seimo pirmininkė.
L. Graužinienės manymu, reikia stengtis, kad kuo daugiau Ukmergės krašte organizuojamų renginių būtų pakylėti iki respublikinio lygio.
