Radviliškis rengiasi teikti mobilias slaugos paslaugas į namus
„Radviliškio rajone gyvena daugiau kaip 260 sunkiai judančių asmenų. Jiems reikalinga sisteminga medikų priežiūra, būtina stebėti jų sveikatos pokyčius, todėl nusprendėme rajone įdiegti mobilias slaugos paslaugas į namus“, – apie naujoves sveikatos apsaugos sistemoje kalba Radviliškio rajono mero pavaduotojas Mindaugas Pauliukas.
Pasirašyta sutartis su vilniečiais
„Radviliškio pirminės priežiūros centras su Vilniaus centro poliklinika pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl mobilių slaugos paslaugų teikimo namuose ligoniams, kuriems sunku apsilankyti gydymo įstaigoje. Bus suformuotos mobilios slaugytojų ir šeimos gydytojų brigados, kurios pagal poreikį važinės pas ligonius ir atliks tam tikras sveikatos priežiūros procedūras. Mašinoje bus sumontuota pagrindiniams tyrimams reikalinga įranga. Tad gydytojai tiesiai iš namų galės gauti tyrimo duomenis, jiems bus paprasčiau stebėti, kaip keičiasi paciento sveikatos būklė. Tai, be abejo, pagerins įvairių ligų prevenciją, bus galima greičiau suteikti būtinąją pagalbą, mažės eilės prie gydytojų kabineto“, – lūkesčiais dalijasi rajono mero pavaduotojas Mindaugas Pauliukas ir priduria, kad bendradarbiavimui neatsitiktinai pasirinkta Vilniaus centro poliklinika. Ji Lietuvoje geriausiai teikia šias paslaugas, tad jų patirtis pravers radviliškiečiams, šioje srityje besirengiantiems žengti pirmuosius žingsnius.
Reikalingai mobilių paslaugų į namus teikimui reikalingai bazei sukurti planuoja pasinaudoti parama. Kaip teigia mero pavaduotojas Mindaugas Pauliukas, Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centras laukia Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimo teikti paraiškas paramai gauti. Už paramos lėšas bus įsigytas mobilioms paslaugoms teikti reikalingas automobilis su visa įranga. „Šis mobilių slaugos paslaugų įsibėgėjimas finansuojamas iš rajono savivaldybės resursų, – pabrėžia mero pavaduotojas. – Mobilios slaugos paslaugos į namus jau dabar labai reikalingos, o ateityje jos bus dar reikalingesnės, nes, kaip ir visoje, taip ir Radviliškyje visuomenė sensta.“
Išmoka jauniems gydytojams
Radviliškio rajone veikia trys sveikatos priežiūros centrai. Jie įsikūrę Radviliškyje, Šeduvoje ir Baisogaloje. Mažesnėse gyvenvietėse veikia ambulatorijos, dar mažesniuose kaimuose – medicinos punktai. Tiek ambulatorijos, tiek medicinos punktai pagal teritoriją priklauso kažkuriam pirminės sveikatos priežiūros centrui. Radviliškyje veikia ir privati „Medica“ klinika, teikiantį platų spektrą paslaugų. Tad jei netenkina pirminės sveikatos priežiūros centro paslaugos, radviliškiečiai gali naudotis klinikos paslaugomis. „Manau, pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Radviliškio rajono gyventojams yra geras. Ambulatorijos arba medicinos punktai yra net labiausiai nuo rajono centro nutolusiuose kaimuose. Tose įstaigose gyventojai gali ne tik susileisti vaistukus, jų nusipirkti, bet ir pasikonsultuoti. Pas tuos, kurie sunkiau vaikšto, medicinos darbuotojai vyksta į namus. Šias paslaugas pagerins ir jau pradėta kurti mobiliosios slaugos paslauga į namus, – padėtį apibūdina Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. – Taigi su pirminės sveikatos priežiūros grandimi problemų neturime. Galbūt šiek tiek komplikuočiau yra su šeimos gydytojais. Nors gyventojų poreikiai tenkinami, bet vis tik norėtųsi kolektyvą atjauninti.“
Siekdama į rajono sveikatos priežiūros įstaigas pritraukti jaunų gydytojų, savivaldybė šiems specialistams, įsikuriantiems Radviliškio rajone, moka 15 tūkstančių eurų vienkartines išmokas. „Turime gydytojų, kurie jau pasinaudojo šia išmoka ir sėkmingai dirba Radviliškyje, Šeduvoje, Alksnupiuose“, – teigia rajono meras Antanas Čepononis.
„Esame pateikę prašymus, kad Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centras ir Radviliškio ligoninė taptų Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezidentūros baze. Netrukus turėtų paaiškėti, ar šioms gydymo įstaigoms bus suteiktas šis statusas. Jei sulauksime teigiamo atsakymo, įgysime dar vieną šansą jauniems specialistams prisijaukinti“, – lūkesčiais pasidalija mero pavaduotojas Mindaugas Pauliukas.
„Deja, pastaruoju metu jaunų specialistų pritraukimui neigiamai atsiliepia iš aukštų tribūnų suformuota nuomonė, kad dauguma rajonuose esančių ligoninių bus uždarytos. Tai, be abejo, neskatina studijas baigusių gydytojų darbintis rajono ligoninėse“,– tvyrančių nuotaikų dėl neaiškių rajonų ligoninių perspektyvų priežastis apibūdina Radviliškio ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas.
Lietuvoje paklausios ligoninės paslaugos
Radviliškio mieste veikia 128 lovų ligoninė. „Prieš kelerius metus norėjome praplėsti Vaikų ligų skyrių, bet Sveikatos apsaugos ministerija mums to daryti neleido. Nesiimu spręsti, ar tai gerai, ar blogai. Galbūt Lietuvoje yra nustatyta tvarka, kiek turi būti sergančių vaikučių, – sarkazmo nepagaili meras, kalbėdamas apie kai kuriuos iš viršaus nuleidžiamus sprendimus. – Mes norėjome, kad tas skyrius būtų ir tam turėjome reikalingas finansines galimybes. Neleido, tai neleido, neisime ir nesišaudysime.“
Rajono savivaldybė padeda ligoninei įsigyti reikalingą įrangą. „Mes puikiai suprantame, kad tiek policija, tiek gaisrinė, tiek medicina tarnauja ne kažkam, bet mūsų rajono žmonėms. Radviliškio ligoninė dėl įrangos šiandien neturi problemų“, – rajono tarybos sutarimu, skiriant lėšas reikalingai medicinos įrangai įsigyti, pasidžiaugia meras.
„Išties, pastaraisiais metais ligoninė labai atnaujino įrangą. Šiemet nupirktos 23 naujos funkcinės lovos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje įrengta nauja monitorių sistema su centrine stotele, rentgeno aparatas. Rajono tarybai skyrus lėšų įsigijome specializuotą operacinį stalą ortopedinėms-traumatologinėms operacijoms atlikti“, – papildo Radviliškio ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas.
„Mūsų ligoninėje dirba labai aukštos kvalifikacijos chirurgai ir traumatologai. Radviliškyje atliekamos operacijos kartais lenkia net respublikinę Šiaulių ligoninę“, – dirbančiais specialistais pasidžiaugia meras.
„Mūsų ligoninėje dirbančių traumatologų Evaldo Kascėno, Tomo Januševičiaus ir Lauryno Mažeikos, atliekančių sąnarių protezavimo operacijas, paslaugomis naudojasi ne tik radviliškiečiai. Nerijus Kutra puikiai atlieka plaštakos operacijas. Tomis operacijomis galime konkuruoti su respublikinėmis ligoninėmis. Ir tai įrodo toks faktas: kas penktas ligonės pacientas yra ne Radviliškio rajono gyventojas, – pabrėžia ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas. – Šiais metais chirurgas Gytis Skirmantas pradėjo varikozinių venų operacijas.“
„Mes visi suprantame, norint, kad daktarai kokybiškai gydytų, reikia turėti ir šiuolaikišką įrangą. Jei stomatologiniame kabinete stovėtų sena dantų gręžimo mašina, kažin ar daugelis į tokį kabinetą ryžtųsi užsukti. Gydymo įstaigose turi būti maksimaliai kokybiška aparatūra, kad žmonės galėtų tikėti, pasitikėti ir lankytis pas mūsų gydytojus. Tad žinau, kad įranga sveikatos įstaigoms bus perkama ir kitais metais, – rajono tarybos narių požiūriu į Radviliškio rajono gyventojų sveikatos priežiūrą patenkintas meras. – Juk modernesnei įrangai ne visada ir didelės investicijos reikalingos. Visi žinome, kaip vaikučiai reaguoja, kai reikia tyrimams iš pirščiuko paimti kraujuką. Išsiaiškinome, kad yra toks aparačiukas, į kurį vaikutis įdeda pirščiuką ir kraujas paimamas net jam nepajutus. Nupirkome. Tie aparačiukai visai nebrangūs, bet jie labai pakeičia paslaugų kokybę.“
Kvalifikacija ir ligoninės statusas
Tačiau, kaip pabrėžia ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas, įkainiai už ligoninės teikiamas paslaugas susietos ne su specialistų kvalifikacija, bet su ligoninės statusu. Tad už tą pačią ir net to paties specialisto atliekamą operaciją Ligonių kasos respublikinei ligoninei sumoka daugiau negu rajono. „Teigiama, kad rajono ligoninėse dirba žemesnės kvalifikacijos specialistai negu respublikinėse. Toks vertinimas, manau, nėra logiškas. Tarkime, tas pačias studijas baigę ir toje pačioje gydymo įstaigoje rezidentūrą praėję jauni gydytojai vieni išvyksta į rajoną, kiti įsidarbina respublikinėje ligoninėje, ir iškart jų atliekamų paslaugų įkainiai skiriasi. Tų, kurie dirba respublikinėje ligoninėje, paslaugų įkainiai aukštesni už tų, kurie išvyko į rajoną“, – esamu tvarkos teisingumu abejoja ligoninės direktorius.
Kai kelios auklės…
Yra tokia patarlė: kai kelios auklės – vaikas be galvos. Tokiais žodžiais esamą padėtį šalies sveikatos apsaugos sistemoje apibūdina Radviliškio rajono meras. „Turėjau, turiu ir turėsiu mintyse vieną pasiūlymą, kad sveikatos sistema turi priklausyti arba valstybei, arba savivaldybei, – pabrėžia Antanas Čepononis. – Dabar savivaldybės yra ligoninių ir pirminės sveikatos priežiūros centrų steigėjai, bet sveikatos įstaigų finansavimas eina visiškai nepriklausomai nuo savivaldybės. Jei mes atrastume bent vieną sritį, kurioje yra tokia tvarka, galėtume sakyti: viskas gerai, taip yra. Tačiau kitose srityse to nėra. Manau, savivalda galime savo funkcijas atiduoti Sveikatos apsaugos ministerijai, nes sveikatos įstaigas ir finansuoja jai pavaldi Valstybinė ligonių kasa. Dabar savivaldybės, būdamos tiek pirminės sveikatos priežiūros centro, tiek ligoninių steigėjos, oficialiai negali patikrinti, kaip panaudojami šioms įstaigoms skiriami ligonių kasų pinigai, nes tai ne savivaldybės biudžeto lėšos. Yra ir kitas kelias – viską atiduoti savivaldai. Mes prisiimame visišką atsakomybę ir susitvarkysime. Kol nebus vienokio ar kitokio sprendimo, visada bus netvarkos, nes šiek tiek vieni atsako, šiek tiek – kiti.“
Kyla ir dar viena problema. Ir gydytojai, ir slaugos specialistai nėra patenkinti atlyginimais. „Mūsų ligoninės gydytojų atlygino vidurkis patenka į Lietuvos pirmąjį dvidešimtuką. Taigi nesame mažiau vidurkio“, – sako rajono meras.
Nauja atlyginimų mokėjimo tvarka, kai juos reikia derinti su šakinėmis profesinėmis sąjungomis, kaip teigia ligoninės direktorius, supriešina darbuotojus su ligoninės vadovybe, sutrikdo kolektyvo mikroklimatą. „Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad turime didinti atlyginimus, profesinės sąjungos taip pat spaudžia, tačiau yra ir galimybės. Ligoninei vadovauju tik antri metai ir atėjęs dirbti radau beveik 500 tūkst. eurų įsiskolinimą. Dabar skolas mažiname ir atlyginimus didiname tiek, kiek galime“, – apie skaudžią problemą prabyla ligoninės direktorius.
Meras pastebi ir dar vieną Lietuvoje vis aktyviau įsitvirtinančią tendenciją – atlyginimų skirtumas tarp seniau dirbančių gydytojų ir jaunų. „Matau medicinoje atsirandantį komercinį gydytojų pirkimą. Jauni gydytojai, pasinaudodami situacija, išsireikalauja, kad jų atlyginimas būtų truputėlį kitoks, nes priešingu atveju jie pas mus nevažinės nedirbs. To nedaro vyresni gydytojai, nes jie yra labiau sėslūs, pripratę prie gyvenamosios aplinkos ir gyvenimo sąlygų. Jie turi savo būstus ir nenori niekur keltis. Jaunimui atvažiuoti į Radviliškį iš Kauno, Vilniaus ar Klaipėdos – vienas juokas, – mintimis dalijasi meras. – Ir jie savitai teisūs. Yra baigę mokslus, nori užsidirbti. Ar tai gerai? Nemanau. Jaunų specialistų skatinimas galėtų būti, bet tai reikėtų reglamentuoti. Jei Lietuvos valdžia priima tiek daug reglamentavimų, nustatinėja tiek daug draudimų, gal ir studijas baiginėjančių gydytojų įsidarbinimą reikėtų pareguliuoti, numatant prievolę jauniems gydytojams kelerius metus atidirbti rajonuose, ypač tuose, kuriuose medikų trūksta. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija to nelabai imasi. Matyt, jiems tai neaktualu, nors, mano galva, turėtų tai būti svarbu.“
Šiuo metu sveikatos apsaugos sistemoje vykstančių pertvarkų meras nelinkęs vertinti vienareikšmiškai. Joje jis įžvelgia nemažai ir racionalių dalykų. Tai ir sprendimai dėl atlyginimų, ir dėl pacientų priežiūros. „Kai nori, galima atsirinkti sveikatos apsaugos tobulinimui tinkančių dalykų, o tuos, kurie trukdo, paprasčiausiai bandome apeiti“, – reformas vertina Antanas Čepononis.
Jo manymu, kad rajone esanti sveikatos sistema tarnautų žmonėms, turi būti vietos savivaldos ir sveikatos priežiūros įstaigos vadovų sutarimas, gilios ir pastovios ne tik finansų, bet ir gydymo bei paslaugų kokybės analizės. „Pastebėjus, kad kažkuri paklausa darosi nepaklausi, reikia skubiai aiškintis, kodėl – ar tai susiję su specialistu, ar įranga. Ir išsiaiškinus reikia labai greitai priimti sprendimą. Netgi smulkiuose dalykuose“, – patirtimi dalijasi Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis.
