Ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą
Ligonių kasų gyventojai klausia, kodėl būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Bendraujant su paklausėjais atkreiptas dėmesys, kad neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Patikrinus gydymo įstaigų skelbiamą informaciją ir atsižvelgiant į rezultatus gyventojams primenama, kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka.
Apdraustieji papildomai nemokėdami turi gauti medicinos paslaugas tiek viešosiose, tiek privačiose gydymo įstaigose, kurios dėl reikiamų paslaugų turi sutartį su ligonių kasomis. Šias gydymo įstaigas teisės aktai įpareigoja aiškiai informuoti apie teikiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas, galimybę jas gauti neprimokant. Ši informacija turi būti suprantamai skelbiama ir gydymo įstaigų interneto svetainėse.
Atsižvelgdama į itin dažnus gyventojų paklausimus dėl mokėjimo už gydymą, tyrimus ir procedūras, Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK) patikrino, kaip informacija apie kompensuojamąsias paslaugas pateikiama su ligonių kasa sutartį turinčių 129 viešųjų ir privačių gydymo įstaigų interneto svetainėse. Paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė jų šios informacijos neskelbia, ji neišsami arba sunkiai randama.
Dažnai šios gydymo įstaigos savo skelbiamuose kainoraščiuose iš viso nenurodo jų teikiamų valstybės lėšomis apmokamų paslaugų – pateikia tik mokamas arba iš dalies mokamas paslaugas. Taip pat skelbiama, kad už tam tikrus tyrimus (pavyzdžiui, echoskopiją) turėdami siuntimą neturi mokėti tik įstaigoje prisiregistravę pacientai, o neprisiregistravusieji turi susimokėti. Be to, neprisirašiusiems pacientams taikomos didesnės kainos. Kartais svetainėse pateikiamos gydymo įstaigose už paslaugas mokėtinos sumos tik papildant, kad tas paslaugas gali apmokėti ligonių kasos.
Suklaidinti netikslios informacijos gydymo įstaigų interneto svetainėse ar jos neradę, taip pat negavę tinkamo paaiškinimo pačiose įstaigose, pacientai moka priemokas už valstybės lėšomis apmokamas paslaugas. Ligonių kasos turimais duomenimis, daugiausia priemokas pacientai moka už dienos chirurgijos paslaugas (pvz., kataraktos, lazerines venų operacijas ir pan.) didelėse privačiose gydymo įstaigose, nors dėl šių paslaugų jos turi sutartis su ligonių kasomis. Minėtose įstaigose pernai sausį–spalį už dienos chirurgijos paslaugas vidutinė priemoka buvo apie 500 eurų.
Siekiant, kad žmonės nemokėtų už medicinos paslaugas, kai to nereikia, primenama, jog už gydymą, tyrimus, procedūras nereikia mokėti, jei pacientas apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kreipiasi į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa, ir paslaugą gauna pagal eilę. Dėl šeimos gydytojo paslaugų apdraustieji turi kreiptis į įstaigą, kurioje yra prisirašę. Kreipiantis į gydytojus specialistus ar dėl tyrimų reikia siuntimo. Būtinosios pagalbos ir dermatologo paslaugos teikiamos be siuntimo.
Turint gydytojo siuntimą, gauti specialistų paslaugas ir atlikti tyrimus be priemokų galima bet kurioje viešojoje ar privačioje gydymo įstaigoje, kuri dėl šių paslaugų turi sutartį su ligonių kasa. Galima rinktis sau geografiškai ar kitaip patogesnę įstaigą ar tą, kurioje paslauga gali būti suteikta greičiau, net jei ši gydymo įstaiga yra kitame mieste. Išrašant siuntimą pacientui turi būti pasiūlytos bent trys reikiamas kompensuojamąsias paslaugas teikiančios įstaigos.
Minėtais atvejais gali tekti mokėti, tik jei pacientai paslaugą nori gauti be eilės, patys pasirenka papildomas, brangesnes paslaugas už valstybės apmokamas arba paslaugas iš mokamų paslaugų sąrašo (kosmetinę chirurgiją, kosmetologijos procedūras, akupunktūrą, manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vairuotojo pažymėjimui gauti ar vykstant į užsienį ir pan.). Visgi ir pasirinkę brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras apdraustieji turi mokėti ne visą kainą, o gydymo įstaigoje taikomos kainos ir kompensuojamosios paslaugos kainos skirtumą.
Apdraustieji raginami gaudami medicinos paslaugas nepirkti katės maiše – jei prašoma sumokėti, būtina išsiaiškinti kodėl ir už ką. Jeigu visgi pasinaudojama mokama paslauga ir abejojama mokėjimo pagrįstumu, paaiškinimo pirma reikia kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Kai paaiškinimas netenkina, paklausimą su gautu gydymo įstaigos atsakymu galima pateikti nagrinėti ligonių kasoms.
Įrodžius mokėjimo nepagrįstumą, gydymo įstaiga privalo pacientui grąžinti neteisėtai apmokestintų paslaugų išlaidas. Pernai Vilniaus TLK gavo 15 pacientų skundų dėl mokėjimo už medicinos paslaugas, iš kurių 9 buvo pagrįsti, ir gydymo įstaigos pacientams grąžino apie 3,5 tūkst. eurų. Po Vilniaus TLK 2021 m. kontrolės procedūrų dėl priemokų pacientams grąžinta per 36 tūkst. eurų.
