RAIL BALTICA: Panevėžys galės turėti krovinių terminalą
Panevėžio miesto savivaldybėje pristatyta europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena koncepcija ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita. Viešajame svarstyme dalyvavo Savivaldybės mero pavaduotojas Aleksas Varna, administracijos direktorius Tomas Jukna, jo pavaduotojai Ramūnas Vyžintas ir Sandra Jakštienė. „Rail Baltica“ perspektyvomis regione, ypač poveikiu privačios žemės teritorijoms, domėjosi Pasvalio ūkininkai. Viešajame svarstyme pasigesta gausesnio verslininkų, Panevėžio rajono žemdirbių dalyvavimo.
Kaip teigė koncepciją ir SPAV rengusios bendrovės „Aecom Infrastructure&Environment UK Limited“ filialo plėtros direktorius Mantas Kaušylas, atlikto darbo tikslas buvo parinkti racionaliausią europinio standarto geležinkelio linijos trasą sujungti Baltijos šalis su kitomis ES valstybėmis.
Iš 4 analizuotų trasų variantų optimaliausia būtų ši: Rokai-Palemonas (Kauno m. sav.)-Neveronys (Kauno r. sav.)-Jonava-Pagiriai (Kėdainių r. sav.)-Ramygala-Upytė-Janališkiai (Panevėžio r. sav.)-Pušalotas-Joniškėlis-Vaškiai-Kiemėnai-Dagiai (Pasvalio r. sav.). Taigi ji nekirs nei Panevėžio miesto gyvenamųjų, nei laisvosios ekonominės zonos teritorijos. Panevėžio rajone numatyta keleivinė geležinkelio stotis, jungtis su prekine geležinkelio stotimi bei krovinių terminalu.
Optimaliausia trasa nustatyta atlikus analizę žemėvaldos, aplinkos oro, paviršinių vandens telkinių, geologiniu, kraštovaizdžio, naudingųjų iškasenų, dirvožemio sudėties, saugomų teritorijų, pelkėtų vietovių, augalijos ir gyvūnijos, kultūros paveldo vertybių, visuomenės sveikatos, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų aspektais. Būtent šiam geležinkelio linijos variantui pritaria Latvija.
Trasa užims 5216 ha valstybinės ir 26325 ha privačios žemės. Ja iki 2040 m. per parą turėtų pravažiuoti 42 keleiviniai ir prekiniai traukiniai, pasieksiantys iki 240 km/h greitį.
Dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto trijų Baltijos šalių įsteigta įmonė „RB Rail“ Europos Komisijai paraišką dėl finansavimo (apie 620 mln. Eur) pateikė vasario pabaigoje. EK išnagrinėjus paraišką, finansavimo sutartis gali būti pasirašyta rudenį.
Planuojama, kad pačios statybos prasidės 2019 metais.
Šiuo metu Lietuva jau yra nutiesusi „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno. „RB Rail“ koordinuos projekto įgyvendinimą nuo Kauno per Vilnių, Rygą iki Talino.
Daugiau informacijos – www.rail-baltica.lt.
Primename, kad gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos pasiūlymus koncepcijos ir SPAV rengėjams gali teikti iki gruodžio 15 d. Kartu atkreipiame dėmesį, kad žemės ėmimo visuomenės reikmėms klausimai bus sprendžiami rengiant techninį projektą.
