Rajonas, kuriame yra Lietuvos vidurys

„Važiuojant nuo Kėdainių link Dotnuvos, už kokių septynių kilometrų Ruoščių kaime yra geografinis Lietuvos vidurys, – nepravažiuoti pro šalį kviečia Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius, o dar labiau ragina užsukti į Kėdainius, pasigrožėti jo senamiesčiu, išlikusiais prieš kelis šimtmečius statytais pastatais, įsijungti į švenčių šurmulį. – Skaičiai rodo, kad Kėdainiai sulaukia vis daugiau svečių tiek iš Lietuvos, tiek ir iš užsienio.“

Nė savaitgalio be renginio senamiestyje

1995 metais geografinį Lietuvos vidurį Kėdainių rajone nustatė Žemėtvarkos institutas. Ta proga buvo pastatytas akmuo, o vėliau buvo atgabent dar du akmenys, simbolizuojantys Aukštaitiją ir Žemaitiją. Buvo sukurta ir paminklinė lenta, žyminti pasaulio šalis. Gyvenimas geografiniame Lietuvos viduryje padiktavo ir tradicinės miesto šventės pavadinimą – „Vidury Lietuvos“. „Skirtingai nuo ankstesnių metų 645-ąjį mieto gimtadienį nusprendėme švęsti krašto gyventojams patogesniu laiku – rugsėjo pradžioje. Pasibaigęs atostogų metas, vaikai ir jaunimas sugrįžę į mokyklas ir juos bus galima įtraukti į miesto gimtadienio renginius. Tuo metu bėra ir mažiau kitų pramogų“, – apie rugsėjo 8-9 dienomis rengiamą vieną svarbiausių švenčių pasakoja rajono meras Saulius Grinkevičius, vildamasis, kad ankstyvą rudenį bus galima daugiau ir svečių iš kitų regionų prisikviesti. Į šventę kviečiamos rajono partnerių delegacijos ir meno kolektyvai. Po kelerių metų pertraukos bus suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas.

Jau trečius metus miesto gimtadienis rengiamas kartu su festivaliu „Radviliada“. Tad ir šiais metais bus per paskaitas, edukacinius renginius bus prisiminta, kuo Kėdainiams svarbūs Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikai – Radvilos. „Kėdainiai yra Radvilų miestas, – pabrėžia meras. – Ir šie didikai suvaidino labai svarbų vaidmenį miesto vystymui.Spėjama, kad pirmasis miesto savininko Radvilos Astikaičio dvaras buvo pastatytas apie XV a. vidurį ant stataus ir vaizdingo kairiojo Nevėžio kranto. Iš pietų pusės palei dvarą driekėsi prekybinis Vilniaus-Raseinių vieškelis.“

Istorijos šaltiniuose teigiama, kad 1535 m. Kėdainių savininką kunigaikštį Joną Radvilą  paskyrus Žemaičių seniūnu, miestas tapo Žemaitijos administraciniu centru. Čia vyko teismai, lankydavosi įvairūs žemaičių valdininkai ir didikai, o valstiečiai gabeno duokles. Manoma, kad tuo laiku Radvilų dvaras iš kairiosios miesto pusės buvo perkeltas į dešiniąją, nes atvykstantiems į dvarą nepatogu buvo keltis per Nevėžį, ypač per pavasario ir rudens potvynius. Naujas Radvilų dvaras buvo pastatytas ant aukštos Nevėžio terasos, šalia smilgos upelio.„Gaila, kad iki mūsų dienų rūmai neišliko“, – apgailestauja rajono vadovas.

Prisimindami Europoje garsėjusią Radvilų virtuvę, kėdainiečiai šiais metais ėmėsi kurti naują tradiciją – maisto ir gėrimų festivalį „Radvilų virtuvė“. Ruošiantis šiam festivaliui pavyko išsiaiškinti, kad pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rašytinė receptų knyga yra XVII amžiaus pabaigos Radvilų virėjo gastronominiai užrašai „Gegužės pabaigoje vykęs renginys sutraukė labai daug ir rajono gyventojų, ir svečių iš kitų miestų net užsienio. Tikimės, kad festivalis paskatins Kėdainių kavinių, restoranų, viešbučių savininkus savo valgiaraštyje pateikti specifinį Radvilų laikų patiekalą. Bandymų yra nemažai, bet norėtųsi, kad tai būtų pastovūs pasiūlymai. Kol kas turime tik vieną kulinarinį paveldą puoselėjančią kavinę – tai „Raganės“ kavinė Sirutiškyje. Ten siūloma keliolikos rūšių virtinukų, – rajono verslininkų sumanumu pasidžiaugia meras ir priduria. – Esame išsikėlę sau tikslą, kad per vasarą kiekvieną savaitgalį senamiestyje vyktų kultūros renginiai. Ir to siekiame. Liepą vyko dainuojamosios poezijos festivalis, rugpjūčio mėnesį – tradicinis džiazo festivalis „Broma Jazz“. Į renginius kviečia ne tik savivaldybės kultūros įstaigos, bet ir miesto verslininkai.Kitais metais norime pradėti organizuoti chorų ir klasikinės muzikos festivalius.“ 

Atgimsta didžiausia miesto aikštė

Iki mūsų dienų išlikusiame pasakojime porinama, kad į šią vietą, kur dabar išaugęs Kėdainių miestas, iš Kuršo atvykęs turtingas pirklys Keidangenas. Čia jis ir įkūręs nedidelį žvejų kaimelį, kuriošiaurėje augusi didžiulė giria. Joje būta pagonių šventyklos. Ją kryžiuočiai sunaikinę, o jos vietoje 1403 m. pastatę mūrinę bažnyčią.

Archeologiniai kasinėjimai išties paliudijo, kad Kėdainiai išaugo iš nedidelės žvejų ir žemdirbių gyvenvietės, kuri XIV a. pradžioje jau buvo įsikūrusi dešiniajame Nevėžio krante, toje vietoje, kur dabar yra Didžiosios rinkos aikštė.

Miesto istorija skaičiuojama nuo 1372 m., kai Kėdainių vardas pirmą kartą paminėtas Hermano Vartbergės Livonijos kronikose. Iki XVI a. augo ir vystėsi stichiškai, XVI amžiuje pradėtas planuoti pagal Valakų reformą.

„Kaip miestas Kėdainiai yra vienas seniausių Lietuvoje. Šiemet sukanka 427 metai, kai Kėdainiams suteiktos Magdeburgo teisės, – miesto istorija didžiuojasi meras. –Manau, Magdeburgo teisių suteikimas ir lėmė, kad Kėdainiai neliko mažu miesteliu, o tapo miestu su gražia istorija. Po Magdeburgo teisių suteikimo, į Kėdainius buvo pakviesti ir škotai, ir vokiečiai. Verslu ėmė kurti čia atsikėlę žydai. Visa tai į miestą atnešė ir Vakarų kultūros. Kėdainiuose yra ir evangelikų reformatų, ir liuteronų, ir katalikų bažnyčios. Buvo laikas, kai mieste stovėjo septynios sinagogos. O tai reiškia, kad Kėdainių žydai buvo labai turtingi. Išlikęs gandas, kad Kauno žydžių svajonė buvo ištekėti už kėdainiečio žydo, nes šie buvę labai turtingi. Iki šių dienų išliko trys sinagogos.“

Kėdainių senamiestis yra vienas iš septynių Lietuvoje valstybės saugomas urbanistikos paminklas. Jame išlikę nemažai vertingų gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stiliaus pastatų, keturios XV-XVII a. prekybos aikštės, istorinis gatvių tinklas.

Kėdainių rajono savivaldybė, pasinaudodama ES ir kitų fondų parama, pagal išgales atnaujina senuosius pastatus Atnaujintos ir kultūros poreikiams pritaikytos dvi sinagogos. Šuo metu baiginėjamas tvarkyti viešosios bibliotekos filialas. Deja, nemaža jų dalis yra privatūs ir jų atnaujinimas priklauso nuo jų šeimininkų.

„Šiuo metu mūsų vienas iš pagrindinių darbų – kuo greičiau užbaigti tvarkyti Didžiosios Rinkos aikštę.  Prieš penkerius metus pradėjus tvarkyti šią aikštę, archeologai aptiko XIV amžiaus geležies lydymo ir sodiečių užpiltos senvagės pėdsakus bei pirmojo aikštės grindinio, iškloto dar XVII a. pirmojoje pusėje, akmenys. Tai buvo svarbūs miesto istorijai radiniai. Didžiausią miesto aikštę atnaujiname iš pagrindų. Senos komunikacijos pakeistos naujomis, perkloti vamzdynai. Seni medžiai pakeičiami naujais. Aikštė bus išklota granito plokštėmis. Tik kai kuriose vietose, pagerbiant miesto istoriją bus palikti iki šiol buvęs lauko akmenų sudėlioto grindinio epizodai.Yra numatytos ir įrengtos trys vietos lauko kavinėms, – svarbiausius darbus, po kurių Kėdainių miestas taps dar patrauklesnis, apžvelgia rajono meras Saulius Grinkevičius.– Didžiosios Rinkos aikštės sutvarkymas kainuos apie 1,5 mln. eurų. Tikimės, kad sutvarkyta aikštė taps ir miesto gyventojų, ir svečių pamėgta vieta.“

Mero planuose – Didžiąją Rinkos aikštę panaudoti turizmo vystymui. Verslininkai bus kviečiami joje įrengti dviračių nuomą, kad norintys geriau pažinti kraštą galėtų pakeliauti Turizmo ir verslo informacijos centro jiems pasiūlytais maršrutais.

„Didžiosios Rinkos aikštę pagyvins ir atnaujintas pėsčiųjų tiltas per Nevėžį. Vietoj senojo bus pastatytas labai originalus, miestą papuošiantis tiltas. Prie jo bus įrengta prieplauka. Kartu su Krekenavos regioniniu parku kuriame naują maršrutą baidarininkams Krekenava – Kėdainiai. Plaukdami Nevėžiu turistai galės išlipti Kėdainiuose, pasivaikščioti po senamiestį, išgerti kavos ir plaukti toliau“,– turizmo įvairinimo perspektyvomis pasidalija Saulius Grinkevičius.

Kaip namai prasideda nuo prieangio, taip miestas nuo gatvių ir šaligatvių. „Rajono savivaldybė skiriame nemažai lėšų, kad iš duobėtų ir nepatogių vaikščioti šaligatviai taptų lygiais, tvarkingais ir patogiais judėti ne tik sveikiesiems, bet ir žmonėms su negalia. Baigiamas  Šėtos gatvės šaligatvių kapitalinis remontas. Netrukus bus pakeisti šaligatviai J. Basanavičiaus ir Kauno gatvėse,– gyventojams ir svečiams kuriamos patogesnės miesto infrastruktūros darbus vardija meras. – Tikimės, kad pavyks rasti lėšų senamiesčio apšvietimui modernizuoti, kas dar labiau padidins miesto patrauklumą. Šiemet dvigubai daugiau lėšų skyrėme miestą puošiančioms gėlėms.“

Kėdainiečiai atranda savo parkus

Kėdainiuose vis labiau atgimsta tradicija laisvalaikį leisti miesto parkuose.  Tačiau ta tradicija atgimsta su pačiais parkais. „Pernai labai gražiai sutvarkėme Gegučių parką. Ten stovėjo sutręšusios, prieš keliasdešimt metų pastatytos ir jau apgriuvusios medinės skulptūros. Labai malonu, kad tvarkant parką prisidėjo patys kėdainiečiai. Savivaldybė skyrėme lėšų skulptūroms reikalingai medienai įsigyti, parkui išvalyti, – pasidžiaugia Kėdainių rajono meras.– Malonu, kad esant šiltesniam orui čia vis daugiau kėdainiečių užsuka pasėdėti medžių pavėsyje, pabendrauti, pasivaikščioti su vaikais ir anūkais.“

Už savivaldybes lėšas sutvarkyta ir Vytauto parkas. Mero pastebėjimu, užteko šį parką išvalyti, išpjauti krūmus, pradėti šienauti žolę ir žmonės jame mielai čia vaikštinėja. „Aš šį parką vadinu senelių ir anūkų arba tėvelių ir vaikų parku, nes čia rengiame vaikų laisvalaikio, pramogų ir poilsio vietą. Čia turėtų atsirasti žaidimų aikštelė, dviratukų takelis su kalniukais ir posūkiais, interaktyvus pasakų namelis, kuriame esančiame kompiuteryje paspaudus mygtuką vaikai galės išklausyti norimą aktorių įskaitytą lietuvišką ar kitų pasaulio tautų pasaką, – realybe virstančiais sumanymais dalijasi rajono vadovas.–Vaikus džiugins ir nuotaikingas fontanas, kurio pagrindas vaikams bėgiojant leis vandens čiurkšles. Šis interaktyvus fontanas kels vandens sieną, ant kurios bus galima išvysti įvairius vaizdus. Norintiems ramaus poilsio – patogūs suoleliai, o atėjusiems aktyviai leisti laiką – iš Prancūzijos kilusios žaidimo pentankės aikštelė. Kad atnaujinto Vytauto parko aplinka būtų jaukesnė, jį papildomai apželdinsime, įrengsime naujus spalvingus gėlynus.“

Vytauto parkui sutvarkyti Kėdainių rajono savivaldybė yra numačiusi apie 2,5 mln. eurų.

Traukia žymių žmonių vardai

„Su Kėdainiu miestu yra susiję nemažai žymių žmonių. Šiame mieste augo pasaulyje žinomas Talmudo žinovas Vilniaus Gaonas. Didžiuojamės Nobelio premijos laureatuČeslovu Milošu. Tai vienintelis iš Lietuvos kilęs Nobelio premijos laureatas. Šeteniuose yra įrengtas jo atminimo kultūros centras. Jį labai pamėgo turistai iš Lenkijos. Kviečiu ir Lietuvos žmones čia užsukti. Juk nesvarbu, kokia kalba Česlovas Milošas rašė, bet jis yra kilęs iš Lietuvos, jis yra kėdainietis ir visada apie Kėdainių kraštą nuostabiai atsiliepdavo“, – sako Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius.

Savivaldybės planuose – iš Kėdainių kilusio kryždirbio Vinco Svirskio kryžių kelio įrengimas.

„Būtent Kėdainiuose sukurti šio kryždirbio svarbiausi darbai. Jo sukurti kryžiai saugomi Kėdainių muziejuje. Planuojame padaryti šių darbų kopijas ir pastatyti stovėjusių originalių kryžių vietose. Prie kryžiaus bus parašyta, kad tai kopija. Manome, kad tai bus 15-20 kilometrų maršrutas, kurį kaip tik dabar su turizmo specialistais ir aptarinėjame. Tai būtų maršrutas, kurį būtų galima apeiti ir pėsčiomis, ir apkeliauti dviračiu. Į maršrutą įtraukiami kito tų vietovių istorijos ir gamtos paminklai, vaizdingi kraštovaizdžiai, – naujausiais sumanymais dalijasi meras.– Jei mes norime, kad miestas ir rajonas būtų patrauklus įvairaus amžiaus, įvairių interesų žmonėms, turime sukurti tam reikalingą infrastruktūra, atgaivinti savo paveldą, organizuoti įdomius renginius.“

Ieškodami galimybių plačiau paskleisti žinią apie savo krašto privalumus, kėdainiečiai šiemet įsijungė į septynių Kauno regiono savivaldybių organizuotą akciją, kviečiančią kiekvienoje jų aplankyti septynis objektus. Pagrindinis prizas – nakvynė dviem asmenims viename iš Kauno regiono viešbučių su vakariene ir SPA malonumais!