Ramygala šventė 645-ųjų metinių sukaktuves
Tradiciškai apie Jonus Ramygala švenčia miesto gimtadienį. Švenčia ne bet kaip, o kaip tikriems lietuviams priimta – kelias dienas. Šiemet šventė prasidėjo birželio 19 dieną teatrų pasirodymais, o baigėsi sakralinės muzikos festivaliu „Šv. Jono aidai“.
Pirmąją dieną jau nuo pat ankstaus ryto kultūros centre vyko pasiruošimas teatrų dienai. Juk ne juokas parodyti publikai šešis spektaklius ir neprarasti žiūrovo. Lauke įsikūrė linksmoji fotostudija, žaidimai vaikams, improvizuota lauko kavinė, o kultūros centro fojė keramikos darbų paroda. Parodyti 2 spektakliai mažiesiems: tai Liūdynės kultūros centro „Drąsuolis dramblys“ (rež. Miglė Miknevičiūtė), Ramygalos gimnazijos „Vištytės pyragas“ (rež. Asta Žemkauskienė) ir keturi spektakliai brandesniam žiūrovui: Ramygalos kultūros centro „Septynios ožkenos“ (rež. Audronė Palionienė), Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinio „Kas kaip išmano, tas teip ir gano“ (rež. Audronė Palionienė), Šakių rajono Griškabūdžio seniūnijos Paluobių kaimo teatro „Kunigo naudą velniai gaudo“ (rež. Mindaugas Kriaučiūnas) ir Krekenavos kultūros centro „Pinigėliai“ (rež. Miranda Vaitkevičienė). Džiugu, kad visų spektaklių metu salė buvo pilnutėlė, žiūrovai puikiai reagavo į aktorių kuriamas situacijas, juokėsi ir sulaikę kvapą laukė tolesnio veiksmo. Po spektaklių kultūros centro darbuotojai dalyviams surengė trumpą karaokės vakarą, kuriame dainavo visų kolektyvų aktoriai. Teatrai išsiskirstė, o kultūros cento darbuotojai ir savanoriai liko ruoštis Didžiajai gimtadienio dienai.
Birželio 20-oji nepaisydama meteorologų prognozių išaušo saulėta ir graži. Gimnazijos stadione vyko futbolo varžybos, na o nuo pat ankstaus ryto į parką keliavo dekoracijos, palapinės. Net suplukę visi grėbėm žolę, statėm aptvarus ožkom, palapines, puošėm sceną ir aikštę, juk ne juokas gražuolėm, nors ir ožkom, šventę daryti. Gerokai iki šventės pradžios mieste ir parke prasidėjo intensyvus judėjimas. Žmonės plūdo iš visos Lietuvos. 13 val. seniūnijos galerijoje pristatyta tautodailininkės Danutės Ulienės, kasmet nupinančios ožkai nugalėtojai karūną, tapybos darbų paroda. 15 val. vaikų piešinių konkursas ant asfalto, inicijuotas Lietuvos Respublikos Seimo nario Domo Petrulio. Vaikai piešė ožką, tikėdamiesi, jog būtent pagal jų piešinį bus kuriama skulptūra ožkai. Ir štai pagaliau 16 val. prasidėjo tai, dėl ko į Ramygalą suplūdo ne tik žiūrovai, bet ir žurnalistai, – ožkų paradas. Laisvės aikštėje išsirikiavo šventės dalyviai – šokėjai, dainininkai, modeliukai, na ir, žinoma, išradingai papuoštos ožkos su savo šeimininkais. Lydima perkusininkų grupės „Ritmas kitaip“ garsų, kolona su seniūnu, nešančiu Ramygalos vėliavą, priešaky pajudėjo parko link. Fotografų blykstės, žiūrovų ovacijos dar labiau kėlė šventinę nuotaiką. Ožkytės buvo suvestos į aptvarą, o improvizuotoje scenoje prasidėjo smagus veiksmas. Šiemet pasirinkta vestuvių tema, tai renginio vedėjai (Audronė Palionienė ir Bronius Baltrūnas) smagiai rinko vestuvių palydą-komisiją, išrinksiančią pačią gražiausią ožką. Na ir prasidėjo. Gražiausius šokius demonstravo Akmenės ir Radviliškio kolektyvai, juos keitė ožkų pasirodymai. Šiaudiniam ožiui buvo peršamos net septynios ožkos, o konkurse nepasirodžiusią ožką Naomę teko keisti kultūros centro direktorei. Renginio vedėjas, vaidinęs senbernį, sapnavo gražų rožinį sapną, kurį įkūnijo Uliūnų daugiafunkcio centro modelių grupė. Visos ožkelės buvo nominuotos ir apdovanotos, o karūna antrus metus iš eilės papuošė ožkos Marcės galvą. Šeimininkė Ksavera Dobrovolskienė mėgavosi žiūrovų ir žurnalistų dėmesiu, šalia šiaudinio ožio pastatyta šiaudinė ožka su nuometu, o iš ožkų aptvaro išvestas ožys Garbanėlė (savininkai Auguliai). Po apdovanojimų, pasidėkojimų didžiojoje scenoje „Bobų radijas“ pakvietė žiūrėti linijinių šokių fiestos. Net aštuoni kolektyvai rodė savo programas, jų pasirodymus šmaikščiai papildydavo „Bobų radijo“ pasirodymai, o finale visi kolektyvai išsirikiavo bendriems šokiams. Tiek vienu kartu šokančių žmonių Ramygaloje dar nebuvo. Šokėjus keitė Ramygalos ir Miežiškių kultūros centrų atlikėjai, alternatyvios muzikos grupė „Tavo tėvas“, o vakaro koncertą užbaigė grupė „Dinamika“ su hitais tapusiomis dainomis.
Trečioji gimtadienio diena prasidėjo šv. Mišiomis Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Pritariant gitaros garsams (akomponiatorius Virginijus Kazlauskas) giedojo Ramygalos kultūros centro vokalinis ansamblis „Aušra“ (vad. Karolina Raziūnienė), o po mišių gražiai papuošton aikštėn mokytis švęsti Joninių pakvietė nuostabus folkloro kolektyvas „Raskila“ (vad. Lina Vilienė) iš Panevėžio. Rateliai, žaidimai, liaudies dainos užbūrė žiūrovus. Net ir pasibaigus šventei žmonės nenorėjo skirstytis, šnekučiavosi ir dalinosi įspūdžiais. O kultūros centro darbuotojai išskubėjo sveikinti malūnininko Jono ir vaišintis jo pačios Vitalijos keptais blynais.
Apie sakralinės muzikos festivalį „Šv. Jono aidai“ ir knygos pristatymą „Šaknys, atžalos ir likimai. Dovydėnų gentis šimtmečių vingiuose“ galėtų daugiau papasakoti šių renginių iniciatorius vargonininkas Mantas Masiokas, tai jis greičiausiai ir padarys kituose rašiniuose.
Na, o aš tik noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie šventės – darbu, dovanomis, geru žodžiu. Kad šventė pavyko, rodo reportažai iš viso pasaulio. Ačiū, kad esate kartu.
