Rankdarbiai – vaistai nuo visų ligų
Sakoma, kad geras ūkininkas ir žiemą biteles aplanko, kad vasarą geresnio derliaus tikėtis galėtų. O žiemą net yra diena, Kumeliuko krikštynomis vadinama, kai reikia nupurtyti apsnigtas vaismedžių šakas, pabelsti bitėms į avilius. Štai todėl ir Zarasų ligoninėje esančiame Zarasų rajono savivaldybės bibliotekos padalinyje Liudmilos Rimeikienės parodėlė „Bitutės Tutės pažadinimas“ suorganizuota beveik viduržiemį. Autorė dėkinga Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ligoninės padalinio bibliotekininkei Nijolei Pilac už draugišką padrąsinimą.
Liudmila Rimeikienė socialiniame tinkle turi paskyrą „Bitutės Tutės kampelis“ – ji kaupiamos rankdarbių idėjos. Ji ne tik pati mielai gamina, bet nori, kad pamatytų ir kiti, kuriems kartais pritrūksta minčių. O Bitutė Tutė – tai darbštumo simbolis.
„Rankdarbiai – geriausi vaistai nuo visų ligų“, – šypteli Liudmila ir sako, kad tai puikiausia skaumą malšinanti, raminanti priemonė. Laisvalaikio Liudmila lyg ir neturinti: jis tiesiog tirpte ištirpsta gaminant įvairiausius darbelius. Visokiausių jų prigaminta: servėtėlės jos rankose pražysta bijūnų žiedais, spalvoti popieriaus lapai virsta rožėmis, seni laikraščio lapai, susukti tūtelėmis – mielais indeliais ar net pelėda, kuri taip išmintingai stebi mūsų kasdienybę.
Kalbėti apie Liudmilą galima būtų daug. Ji – ne tik Zarasų krašto žmonių su negalia narė, bet ir Lietuvos žemaūgių asociacijos narė, Lietuvos aklųjų sąjungos narė. TAU (Trečiojo amžiaus univeristeto) studentė visada mielai dalyvauja įvairiose veiklose, visada nori daugiau išmokti, sužinoti, kad galėtų ne tik pasidžiaugti mielu kūrybos procesu, bet ir kitus mielomis dovanėlėmis nudžiuginti.
Iš kur tiek kantrybės, jėgų? Nors jau ne viską galinti pati padaryti, kartais, kaip ji pati sakanti, reikia ir pagalbos, tačiau visada visiems kartojanti, kad „Niekada nesakyk sau, kad kažko negali. Sau visada kartok, kad tu gali, tu gebi, tu moki. Kartok net ir tada, jei tau tau sakys, bandys įrodyti, kad tu esi silpnas, kad neišmoksi. Žinok: TU GALI.“ Taip įtikinamai kalba Liudmila, ir supranti, kad mes labai dažnai ribojame save, darbų net nepradėję.
Liudmila tądien tikrai buvo laiminga, gražūs ir nuoširdūs žodžiai buvo skirti jai, jos nuoširdumui, darbštumui. Ir nors tądien nebuvo daug parodėlės lankytojų (parodėlė veiks visą mėnesį). Tačiau tie, kurie atėjo, buvo patys tikriausi draugai, patys artimiausi žmonės. Čia nuoširdumas, rodos, dar labiau skleidės, kaip tie Liudmilos padaryti bijūnų žiedai: viskas buvo iš širdies – tikra, nesumeluota, o pažadinta Bitutė Tutė tikrai dovanos didelę statinaitę naujausių idėjų, sveikatos ir jėgų patiems nuostabiausiems rankdarbiams.
