Receptiniai vaistai internetu: galima, bet neįmanoma
Pandemija išryškino būtinybę pacientus vaistais aprūpinti jiems neišeinant iš namų. Praėjus porai metų po to, kai buvo priimtas receptinius vaistus įsigyti internetu numatantis įstatymas, balandžio mėnesį vaistinės sulauks bandomojo portalo, o jau nuo gegužės planuojamas sistemos paleidimas. Tačiau abejonių kelia jos praktinis veikimas ir santykis su sąžininga konkurencija.
Nuo 2016 m. leidus internetu prekiauti nereceptiniais vaistais, tokių paslaugų poreikis tik augo. 2020 m. buvo pažadėta, kad prekyba internetu bus atverta ir receptiniams vaistams. Tačiau lig šiol receptinių vaistų įsigyti internetu vis dar negalime. To priežastis – Sveikatos apsaugos ministerijos ambicija organizuoti prekybą per valstybės portalą. Dėl neaiškių priežasčių nenorima leisti prekybos receptiniais vaistais vaistinėms organizuoti pačioms. Pagal numatytą tvarką, reikalingų vaistų nuotoliu gyventojai galės nusipirkti tik per valstybinį e.sveikatos portalą. Jo veikimas ir galimybė vaistus įsigyti bus apriboti papildomais reikalavimais.
Portale pagal receptą bus pateikiamas vaistinėse parduodamų vaistų sąrašas, jų kainos bei pristatymo sąlygos. Vartotojui pasirinkus konkrečia vaistinę, asmuo bus nukreipiamas į tos vaistinės internetinę parduotuvę, kurioje bus suformuotas valstybiniame e.sveikatos portale išsirinktų vaistų krepšelis ir įvykdomas pirkimas.
Dar svarstant idėją prekiauti receptiniais vaistais internetu, siūlymo autoriai nepagrindė, kodėl būtina tai daryti tik per valstybės portalą. Kaštų ir naudos analizė nebuvo atlikta, poveikis konkurencijai netirtas, o kiek kainuos e.sveikatos portalo adaptavimas ir siūlymo įgyvendinimas iš anksto nebuvo numatyta. Galų gale, kokia problema bus išspręsta, parduodant vaistus būtent per valstybės kontroliuojamą kanalą, taip pat neatskleidžiama. Todėl visiškai natūralu, kad ėmus įgyvendinti portalo viziją, valdžios atstovai, ko gero, patys buvo nustebinti savo idėjos įgyvendinimo kainos – tiek laiko, tiek finansinių išteklių požiūriu.
Ar dar vieni „Valdžios vartai“ yra tai, ko nori vartotojas? Tokie nutikimai, kai dėl stiprios liūties stoja „Registrų centro“ veikla, arba kai įsigaliojus naujai automobilių registravimo tvarkai, prie „Regitros“ nutįsta eilės, atmintyje išlieka ilgai. Pastaruoju atveju, naujos tvarkos rengėjai pripažino tinkamai neįvertinę „Regitros“ pasiruošimo pokyčiams ir, praėjus kiek daugiau nei savaitei nuo naujos sistemos taikymo pradžios, automobilių prekybos rinka buvo paralyžiuota.
Naujai kuriamas valstybinis receptinių vaistų pardavimo portalas veiktų toje pačioje e.sveikatos sistemoje, kuri jau daugiau kaip septynerius metus kelia klausimus dėl jos patikimumo, atitikimo gydytojų ir pacientų poreikiams. Tai, kad nusiskundimai sistema vis dar netyla, rodo, kad sisteminės ydos nebuvo panaikintos, o galimai net nebuvo pripažinta, kad tokių ydų yra.
Balandžio pirmoji yra proga svarstyti ne tik apie portalo patogumą, bet apskritai apie tai, kaip valstybinė prekyba pažeis Konstitucijos saugumą sąžiningą konkurenciją. Abejotina, ar pačiame portale konkuruoti vienodai galės visos vaistinės. Lygios sąlygos tokiame portale konkuruoti bus neįmanomos, nes didžioji dalies vaisto kainos komponentų jau yra sureguliuoti valstybės. Uždavinys neišsprendžiamas, nes pačioje sąlygoje yra klaida. Juk rinkoje konkurencinę kovą laimi tas, kuris sugeba geriau pasitarnauti vartotojui ir geresne kaina bei kokybe palenkti vartotoją į savo pusę.
Kai kainos sureguliuotos, vartotojo sprendimas pirkti priklausys nebe nuo kainos ir pristatymo sąlygų, bet ir, pavyzdžiui, nuo to, kurioje ekrano vietoje bus pateikiamas konkrečios vaistinės pasiūlymas pirkti pasirinktą vaistą. Jei dvi ar daugiau vaistinių siūlys tą patį vaistą įsigyti ir pristatyti lygiomis sąlygomis, kuriai teks geresnė vieta ekrane? Jei vaistinės bus rikiuojamos sąraše pagal abėcėlę, tai, tikėtina, iš „Avaistinės“ bus nupirkta daugiau vaistų nei iš „Žvaistinės“, vien tik dėl pavadinimo pirmosios raidės. Sukūrus portalą tokį, koks jis planuojamas, vaistinių rinkoje gali mažėti paskatos investuoti, įvyks neprognozuojamų struktūrinių pokyčių. Vaistinės turės iškęsti e.sveikatos strigimo ir neveikimo periodus aptarnaujant klientus. Bus galima tuomet jau pacientų klausti – ar dėl tokios centralizuotos tvarkos jie jaučiasi saugesni.
Daug paprastesnis būdas – leisti vaistinėms pačioms parduoti receptinius vaistus jų elektroninėse vaistinėse. Skirtingose vaistinėse parduodamų vaistų kainas jau šiandien galima palyginti įvairiuose portaluose. Vaistų prekybai tik per valstybinį portalą bus tik nepagrįstai eikvojami valstybės biudžeto, t. y. mokesčių mokėtojų pinigai.
Vaistinės, kurios galėtų ir turėtų būti vaistų prieinamumo didinimo kanalu, negali juo būti dėl reguliavimais sukurtų kliūčių geresniam vartotojų aptarnavimui, konkurencijos augimui ir rinkos mechanizmų veikimui. Reguliavimų sukeltas problemas valstybės institucijos bandė ir vis dar bando spręsti gausesniais ir plačiau taikomais reguliavimais, kurie problemų nesprendžia, o jas tik gilina. O vietoje prieinamumo didinimo, tikėtina, pacientams geriau nuo tokios naujos tvarkos nebus.
