13 gegužės, 2024
Bronis Ropė

Regionai netuštėtų, jei būtų protingai įgyvendinama Bendroji žemės ūkio politika ir prieinamos viešosios paslaugos

Tenka susidurti su karčia realybe – regionai masiškai paliekami žmonių, o Vilniaus miestas auga kaip „ant mielių“ pagal gyventojų skaičių ir tampa vis tankiau apgyvendintas. Remiantis Registrų centro duomenimis, 2022 metais Vilniaus miesto savivaldybėje gyveno 592 389 žmonės, tuo tarpu šių metų pradžioje jų skaičius paaugo ir siekė  633 917.

Visiškai skirtingos tendencijos dominuoja kituose šalies miestuose ir rajonuose. Lyginant šių metų gyventojų skaičių su 2022 metais galima matyti, kad vos per du metus Panevėžio miesto savivaldybėje žmonių skaičius sumažėjo 1483 gyventojais, o  Alytaus miesto – 1194. Ignalinos rajono savivaldybėje atitinkamai gyventojų skaičius sumažėjo 820 gyventojais, Kaišiadorių rajono – 678 gyventojais, Panevėžio rajono – 487, o Kauno rajono – net 10 105.

Mažesniuose šalies miestuose ir regionuose besitraukiantis gyventojų skaičius atskleidžia, kad žmonėms nesukuriame palankių gyvenimo sąlygų dirbti ir užsidirbti bei naudotis viešosiomis paslaugomis ten, kur yra jų gimtieji namai. Taigi, ko reikia, kad šalies regioninė politika pradėtų veikti, todėl žmonės nebūtų priversti išvažiuoti dėl duonos kąsnio į Vilnių ar kitą šalies didmiestį ar net svetur?

Bendroji žemės ūkio politika turi leisti ūkininkaujantiems žmonėms užsidirbti

Ar nesužlugdysime šalies žemės ūkio sektoriaus, kuris yra vienas didžiausių darbdavių regionuose, jei „aklai“ įgyvendinsime visus primestus Žaliojo kurso reikalavimus, nesistengdami ieškoti kompromisų? Laikausi nuomonės, kad pokyčiai, kurie iš esmės transformuoja visą žemės ūkio sektorių, turi būti įgyvendinti tik tuomet, kai jie yra išdiskutuoti prie bendro stalo su šalies ūkininkais, ūkininkus vienijančių asociacijų atstovais ir kitais suinteresuotais sektoriais, kurie iš dalies yra susiję su žemės ūkiu – logistika, prekyba ir kt.

Jei norime, kad žemės ūkis būtų perspektyvus ir gebėtų išlaikyti darbuotojus, turime jame vystyti inovacijas ir diegti efektyvias ūkininkavimo metodikas. Tokios inovacijos padėtų išvengti klimato kaitos padarinių derliui, leistų atliepti maisto poreikį, kuris vis auga dėl didėjančio žmonių skaičiaus pasaulyje, daugiau dėmesio skirti tvarumui ir ženkliai nesumažinti derlingumo rodiklių bei pajamų iš žemės ūkio veiklos, laikantis aplinkosauginių reikalavimų.

Žinoma, matant, kad dalis aplinkosauginių reikalavimų yra nepamatuoti ar juose yra įsivėlusios techninės klaidos, todėl žemės ūkis gali susidurti su šūsnimi neigiamų pasekmių, būtina reikalauti, jog Žemės ūkio ministerija ir ES institucijos tokias taisykles koreguotų. Tokia situacija nutiko su daugiamečių žolynų atkūrimo reikalavimu, kai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane šių žolynų skaičius išaugo rekordiškai ir sudarė daugiau nei 700 tūkst. ha. Tokio milžiniško pievų ploto niekada neturėjome šalyje, todėl suabejota, ar ūkininkams pakaks dirbamos žemės.

Nebuvo galima taikstytis su padidėjusiais daugiamečių pievų plotais ir baudomis už suartas pievas šalies ūkininkams, todėl teko kreiptis ir vėliau susitikti su Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovais. Susitikimai ir raštai davė apčiuopiamų rezultatų – Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalavimą dėl pievų atkūrimo pripažino netekusiu galios.

Turime suvokti, kad žemės ūkis ne tik prisideda prie šalies biudžeto pajamų, bet ir leidžia žmonėms regionuose dirbti ir užsidirbti, nes yra vienas iš didžiausių darbdavių. Privalome siekti, jog žemės ūkis nebūtų suvaržytas nepamatuotais reikalavimais, būtų našus, inovatyvus ir perspektyvus.

Medicinos, švietimo ir socialių paslaugų prieinamumas

Dažnas iš mūsų sunegalavęs turi susidurti su paradoksalia situacija – dirbi ir moki mokesčius už sveikatos priežiūros paslaugas, todėl esi draustas, tačiau esi priverstas laukti tokių paslaugų mėnesį ir daugiau. Natūralu, kad laukti tokį laiką yra neįmanoma, ypač jei skauda, todėl tenka eiti į privačias klinikas. Tačiau, ką daryti, jei neišgali įpirkti privačių medicinos paslaugų?

Įgyvendinus naują valančiųjų sveikatos reformą, savivaldybių gydymo įstaigos jungsis į sveikatos priežiūros centrus, privalėdamos užtikrinti, jog 80 proc. būtinų paslaugų būtų suteiktos ten, kur žmogus gyvena. Ar tikrai pavyks pasiekti, kad regionų žmonės gautų būtinąsias paslaugas, neturėdami vykti 50 ar 100 km iki artimiausios gydymo įstaigos?

Liūdina, kad jau dabar regioninėse savivaldybėse yra uždaromi akušerijos skyriai. Sveikatos priežiūros institucijų reforma numato, kad nebeliks rajoninių ligoninių, kuriose teikiamos antrinio lygio stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Negana to, į europinį finansavimą, kurio pinigais būtų galima gerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę, galės pretenduoti tik tos ligoninės, kurios yra priskiriamos prie regioninių centrų.

Daugumos ligoninių, kurias norima uždaryti, skyriai pirko modernią medicininę įrangą ir atnaujino patalpas, pasinaudojant Europos Sąjungos, Norvegijos ir kitų fondų lėšomis, todėl nesuvokiama, kodėl nauja sukurta infrastruktūra negali būti naudojama! Kam griauti tai, ką sukūrėme?

Tinklo optimizavimo iniciatyvos neaplenkė ir regioninių mokyklų, kuriose pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paruoštą pertvarkos planą turės būti bent po dvi III-ias gimnazijų klases. Lyg to būtų maža, jau nuo kitų mokslo metų 1-10 klasėse mažiausiai turės mokytis aštuoni moksleiviai.

Stebina švietimo sistemos reformatorių argumentai – esą šveitimo pertvarka yra būtina dėl to, jog tai padėtų išspręsti pedagogų užmokesčio ir švietimo kokybės problemas. Juk visoje Lietuvoje turime gana prastus valstybinių brandos egzaminų rezultatus, todėl regioninės mokyklos – jokia išimtis, nes yra tos pačios netobulai veikiančios sistemos dalis.

Matant, kad viešosios paslaugos regionuose tampa vis mažiau prieinamos žmonėms, pateikiau oficialų pasiūlymą Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui. Pasiūlyme akcentuojama, kad dar didesnė Sanglaudos lėšų dalis būtų skirta darbo vietų regioninėse savivaldybėse kūrimui. Šios lėšos gali būti skiriamos kaip parama ar lengvatinės paskolos vietiniams verslams bei kitiems subjektams, jog pastarieji, mainais už tokias skiriamas lėšas, išlaikytų savo darbuotojus. Papildomai pasiūlyme kalbama apie pinigų numatymą viešosioms reikmėms. Tokiu atveju, būtų galima skatinti regionų gyventojų užimtumą, užtikrinti, kad regioninėse savivaldybėse ir toliau veiktų gydymo bei švietimo įstaigos.

Nesinorėtų, kad Lietuva taptų tik vieno miesto valstybe, kaip Latvija. Lietuvos regioninės savivaldybės gali tapti ekonomiškai išsivysčiusiomis, nes jose gyvena darbštūs ir savo gimtąjį kraštą mylintys žmonės. Visgi, tam, kad išspręsti įsisenėjusias regioninės politikos bėdas, savo darbus privalo atlikti nacionalinė valdžia. Deja, dabartiniai valdantieji rūpinasi vien Vilniaus ekonominiais interesais, užmiršdami paprastą regiono gyventoją ir jo bėdas.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos ir valstiečių žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. nr. EP-08

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.

  1. Jeigu nėra rajone jaunų moterų ir gimdyvių, tai nereikalingas ligoninėje ir akušerijos skyrius.


3 balandžio, 2025

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ tapo pirmąją aviakompanija Europoje, per metus skraidinusia 200 mln. keleivių. Per finansinius metus, kurie baigėsi […]

1 balandžio, 2025

Ministrui pirmininkui tikinant, jog su šalies merais diskutuoja apie galimybes steigti naują kariuomenės poligoną, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Andrius […]

1 balandžio, 2025

„Čekiukų“ byloje nuteistas Jonavos savivaldybės tarybos narys Žilvinas Galimovas sako, kad atnešti svetimus mokėjimo kvitus ir už tai gauti pinigines […]

31 kovo, 2025

Šalies vadovai ir ministrai reiškia užuojautą dėl trijų dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūties. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina – […]

31 kovo, 2025

Kasmet technologijų entuziastai laukia naujausių išmaniųjų telefonų modelių, o Apple iPhone serija išlieka viena populiariausių pasirinkimų rinkoje. Vienas naujausių modelių […]

31 kovo, 2025

Geros naujienos šiauliečiams. „Kavos Draugas“ plečiasi ir atidaro jau šeštąją fizinę parduotuvę Lietuvoje – šįkart Šiauliuose. Nuo šiol bus dar […]

Prezidentūros nuotr.
27 kovo, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Paryžiuje dalyvauja vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ (Coalition of the willing) susitikime dėl paramos ir saugumo […]

27 kovo, 2025

Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad oficialiai baigtas Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtros projektas, kuris pradėtas 2023 metų pabaigoje. […]

26 kovo, 2025

Jurbarke viešintis prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Lietuvai šiuo metu labiau nei bet kada anksčiau reikalinga efektyvi regionų politika. Pasak […]

26 kovo, 2025

Vyriausybei pritarus, keturi ministrai pasirašė susitarimą su bendrove „ORLEN Lietuva“. Susitarimas numato Lietuvos įsipareigojimų investiciniam projektui vykdymą, kurių praėjusi Vyriausybė […]

26 kovo, 2025

Pirmoji tokia krovimo stotelė bus pastatyta Varėnoje, kurią, pagal su „LTG Infra” pasirašytą sutartį, suprojektuos ir įrengs UAB „Fima”. Tai […]

25 kovo, 2025

Antradienio vakarą keli šimtai Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešinų baltarusių diasporos atstovų bei jų rėmėjų sostinės Lukiškių aikštėje […]

25 kovo, 2025

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sekretoriumi Marko Rubio pareiškė, jog Lietuva yra pasiruošusi […]

25 kovo, 2025

2025 metai žada reikšmingus pokyčius rinkodaros pasaulyje, kuriuos lemia spartus technologijų vystymasis, vartotojų elgsenos transformacija ir stiprėjantis dėmesys tvarumui. Šiame […]

25 kovo, 2025

Ką pirmiausia įsivaizduojate išgirdę žodį „sandėliukas“? Galbūt močiutės uogienių prikrautas lentynas, senas padangas, dėžes su žaislais ar laikraščiais ir specifinį […]

25 kovo, 2025

Spartūs technologiniai pokyčiai ir negailestinga globali konkurencija kelia didelių iššūkių Europos Sąjungos automobilių pramonei. Todėl kovo pradžioje Europos Komisija pristatė […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

22 kovo, 2025

Šeštadienį Prezidentūros Baltojoje salėje buvo minimas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.   Prieš šimtmetį įkurtos […]

21 kovo, 2025

Taigi, koks turi būti interneto greitis? Lietuvos interneto greitis yra vienas greičiausių pasaulyje, ypač kai kalbama apie šviesolaidinį internetą. Štai […]

Gitanas Nausėda. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
21 kovo, 2025

Pasiekus paliaubas Rusijos kare Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva būtų pasirengusi prisidėti prie taikdarių siuntimo į Ukrainą. Visgi, […]

Regionų naujienos