15 sausio, 2024
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras

Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija: kas didina atliekų tvarkymo kainas?

Ne viena Lietuvos savivaldybė yra priversta didinti įmokas už atliekų tvarkymą. Tai yra neišvengiama, nes atliekų tvarkymo sistema yra susijusi ir nemaža dalimi priklausoma nuo kitų institucijų, įmonių veiklos, nuolat griežtinamų aplinkosauginių reikalavimų ir pakankamai chaotiško reguliavimo.

Keliami griežtesni uždaviniai

Europos Sąjungos, Lietuvos Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija) iškeltos ambicingos atliekų tvarkymo užduotys reikalauja papildomų investicijų į atliekų tvarkymo infrastruktūrą, didėja atliekų tvarkytojų patiriami kaštai ir jų paslaugų įkainiai.

Strateginės komunalinių atliekų tvarkymo kryptys yra numatytos Vyriausybės patvirtintame 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane bei Ministerijos parengtame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plane.

Jame įtvirtinta nuostata, kad iki 2030 m. į sąvartynus patektų ne daugiau kaip 5 % visų komunalinių atliekų, nors ES reikalavimas yra ne daugiau 10 %. Toks sprendimas lemia, kad 75 tūkst. tonų energetinės vertės neturinčių atliekų teks sutvarkyti iki šiol nežinomu būdu arba išvežti sudeginti, jeigu bus padidinta bendra atliekų panaudojimo energijos gamybai kvota. Vien tai atliekų tvarkymo kainą didina apie 5 mln. eurų.

Plane taip pat numatyta, kad 60 % visų komunalinių atliekų būtų paruošiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui. Tačiau iki šiol nėra sukurta šiam tikslui pasiekti būtina infrastruktūra, o Ministerija vėluoja parengti strateginius dokumentus.

Keliamas reikalavimas, kad per minėtą laikotarpį didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (toliau – DGASA) būtų lengvai ir patogiai pasiekiamos – jos turi būti ne toliau nei 15 km nuo gyvenamų teritorijų kaimiškose vietovėse ir ne toliau nei 10 km miestuose. Tam būtina įrengti naujas aikšteles, kurių eksploatavimo kaštų padengimu turės rūpintis regioniniai atliekų tvarkymo centrai (toliau – RATC) ir savivaldybės. Kadangi atliekos šiose aikštelėse iš komunalinių atliekų turėtojų priimamos nemokamai, o jų priežiūra bei išlaikymas kainuoja, išlaidos atliekų tvarkymui didėja.

Drastiškai didintas sąvartynų taršos mokestis

Nuo 2023 m. Ministerija ženkliai (daugiau kaip tris kartus) – nuo 15 iki 50 Eur/t – padidino mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Nuo 2021 m. šis mokestis buvo keliamas ne taip drastiškai, po 5 eurus kasmet: 2020 m. mokėti reikėjo 5 Eur/t, 2021 m. – 10 Eur/t, o 2022 m. – 15 Eur/t. Taigi nuo 2021 m. pradžios iki 2023 m. pradžios šis mokestis padidėjo net 10 kartų, neskaitant indeksavimo, kuris taip pat gyventojams įskaičiuojamas į rinkliavas.

Indeksavus 50 Eur/t sumą Mokesčių už aplinkos taršą įstatyme numatyta tvarka 1,54 karto ir pridėjus PVM, mokesčio dydis išauga iki 93,17 Eur/t. Įvertinus tai, kad Lietuvoje per metus šalinama apie 204 tūkst. tonų komunalinių atliekų, atliekų tvarkymo sąnaudos šalyje padidėja apie 15 mln. eurų.

Sąvartynuose kasmet šalinama ir apie 250 tūkst. tonų pramoninių atliekų, už kurias gautos pajamos iki šiol leisdavo mažinti rinkliavos mokestį gyventojams. Ministerijai padidinus mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, šios pajamos jau patenka į valstybės biudžetą ir gyventojams dėl to rinkliava padidėja dar 10 mln. eurų.

Be to, padidinus minėtą mokestį, tiek atliekų deginimo įmonės, tiek perdirbėjai pakėlė savo paslaugų kainas, taip padidindami rinkliavos apimtis dar 7 mln. eurų.

Tad mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis didinimas tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai padidino bendrus atliekų tvarkymo kaštus ir rinkliavas gyventojams 37 mln. eurų. Šis vienas mokestis sudaro daugiau nei 60 % bendro rinkliavos augimo.

Tai skaudžiai liečia praktiškai visus regionus, kadangi atliekų priėmimas deginimo įrenginiuose ribojamas šiltuoju metų laiku ir dalis atliekų turi būti vežamos į sąvartynus.

Apie galimas pasekmes taip drastiškai didinant mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tam tinkamai nepasiruošus, RATC asociacija įspėjo Ministeriją dar iki mokesčio kėlimo. Akcentuota, kad tai neišspręs jokių aplinkosauginių problemų, bet tiesiog padidins atliekų tvarkymo mokestinę naštą gyventojams. Deja, taip ir įvyko.

Auga paslaugų teikėjų ir kiti mokesčiai

Įtakos rinkliavos didėjimui, žinoma, turėjo ir kiti veiksniai, tokie kaip energijos sąnaudos, praėjusiais metais smarkiai išaugusi ir nestabili elektros kaina, išaugę būtinųjų paslaugų teikėjų įkainiai.

Pavyzdžiui, privalomo draudimo įmokos didėja visiems atliekų tvarkytojams, kai kyla gaisrai kitose atliekų tvarkymo įmonėse. Palyginti su 2021 m., 2023 m. draudimo suma buvo net 5 kartus didesnė.

Apvalytas sąvartynų filtratas dažniausiai perduodamas į miestų vandens valymo tinklus, kurie mokesčius už nuotekų tvarkymą taip pat nuolat kelia. Nuotekų valymo įrenginių įkainius reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT), tad ir šie mokesčiai kilo ne procentais, bet kartais.

Kaštus didina ir šimtų tūkstančių tonų atliekų transportavimas bei minimalios mėnesinės algos kasmetinis kilimas. Šioje srityje dirba daug žmonių, užtikrinančių atliekų pervežimą tvarkytojams, rūšiuojančių ir infrastruktūrą prižiūrinčių darbuotojų.

Ministerija vis daugiau atliekų tvarkymo funkcijų paveda savivaldybėms ir joms tenkanti administracinė našta nuolat sunkėja.

Papildomų ir nemažų sunkumų kyla dėl įstatymu numatyto atliekų tvarkymo kainos reguliavimo, kurį turi vykdyti VERT. Kiekvienas regionas yra skirtingas, situacija savivaldybėse nevienoda, o bandoma sukurti bendrą reguliavimo sistemą. Tai sudėtinga, procesas stringa, regioninė kaina nėra patvirtinta nė vienam regionui, savivaldybės ir RATC palikti nežinioje.  

Be to, VERT paslaugos taip pat kainuoja. RATC, įpareigoti įstatymu, jau moka šiai institucijai už dar neturimą rezultatą.

Įvertinus visus išvardintus faktorius, bendri atliekų tvarkymo kaštai Lietuvoje ir rinkliavos gyventojams padidėjo daugiau kaip 50 mln. eurų, o tai yra ne mažiau kaip 40 % nuo bendros rinkliavų sumos.

Buvo galima sklandžiai pereiti į atskirą maisto ir virtuvės atliekų (toliau – MVA) surinkimą, taip drastiškai nedidinant rinkliavų, tik tam buvo reikalinga objektyvi poveikio analizė, ne dvigubų standartų taikymas vykdant atskirą MVA surinkimą.

Kas toliau?

Pasigendama aiškios Ministerijos pozicijos dėl atliekų tvarkymo srities reglamentavimo.

Ministerija deklaruoja atliekų perdirbimo, antrinio panaudojimo tikslų siekimą, didina sąvartyno taršos mokestį, bet lėšų investicijoms į atliekų prevencijos, tvarkymo, rūšiavimo infrastruktūrą stinga.

Nepaisant visų iššūkių, RATC privalo užtikrinti įprastą atliekų tvarkymo veiklą, todėl didžiausias lėšų srautas tam ir skiriamas, o investicijoms jų trūksta.

Valstybės parama čia labai svarbi – tiek finansinė, tiek teisinė. Atliekų sukuriame visi: gyventojai, įmonės, ministerijos. Tad visi ir prisidėkime prie jų tvarkymo tikslų sklandaus įgyvendinimo.


2 vasario, 2025

Sekmadienį dešimtys tūkstančių žmonių susirinko Berlyne protestuoti prieš Vokietijos konservatorių bendradarbiavimą su kraštutiniais dešiniaisiais. Policija pranešė, kad kai 15.45 val. […]

2 vasario, 2025

NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė paragino Vokietiją smarkiai padidinti savo gynybos išlaidas, taip pat didinti savo ginklų gamybą. Vokietija turi […]

2 vasario, 2025

Šilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors […]

2 vasario, 2025

Įgyvendinant Trakų gimnazijos rekonstrukcijos ir modernizavimo projektą, kurio vertė siekia beveik 5,5 mln. eurų, šalia ugdymo įstaigos oficialiai atidaryta moderni daugiafunkcė […]

1 vasario, 2025

Šeštadienio paryčiais Kauno rajone esančios atliekų tvarkymo bendrovės „Ekobazė“ teritorijoje buvo kilęs gaisras. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento […]

1 vasario, 2025

Siekdama sustiprinti pasirengimą galimoms krizėms ir ekstremalioms situacijoms, Panevėžio rajono savivaldybė planuoja atnaujinti šešias rajone esančias priedangas, rašo portalas „Jūsų […]

31 sausio, 2025

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį pagrasino blokuoti tolesnes ES sankcijas Rusijai, nebent Briuselis padės pasiekti, kad būtų atnaujintas sausio […]

Laukinių paukčių platinamas paukčių gripas gali sunaikinti visą naminių paukščių ūkį
31 sausio, 2025

Šilutėje, „Vilkyčių paukštyne“ užfiksavus pirmąjį paukščio gripo protrūkį, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad gyvulių savininkams, tinkamai besilaikantiems saugos priemonių, […]

31 sausio, 2025

Vilniaus miesto savivaldybė ketina dar šiais metais paskelbti konkursą dėl paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai įamžinti. „Šiuo metu vyksta […]

31 sausio, 2025

Baigėsi būsimų kandidatų, į Jonavos ir Joniškio rajonų bei Panevėžio miesto savivaldybių merų rinkimus, parašų rinkimas, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija […]

30 sausio, 2025

Lietuva yra Rusijai nedraugiška ir priešiška šalis, komentuodamas Lietuvos rezidento Gitano Nausėdos apie Kaliningradą pasakytus žodžius pareiškė oficialusis Kremliaus atstovas […]

30 sausio, 2025

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė artėjantį neformalų Europos Vadovų Tarybos susitikimą, Europos gynybos stiprinimo […]

30 sausio, 2025

Tik 30 proc. britų vis dar mano, kad Jungtinė Karalystė priėmė teisingą sprendimą išstoti iš Europos Sąjungos – tai yra […]

Inga Ruginiene / Martyno Juro nuotr.
30 sausio, 2025

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo pertvarkyti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje, daliai gyventojų leidžiant lanksčiau išsiimti visas ar […]

30 sausio, 2025

Natūrali Lietuvos gyventojų kaita 2024 m. išliko neigiama – 18,8 tūkst. daugiau žmonių mirė, negu gimė, teigia Valstybės duomenų agentūros (VDA) […]

30 sausio, 2025

Panevėžio rajono savivaldybės taryba šiandien vykusiame posėdyje Garbės piliečio vardą nutarė suteikti Kazimierui Binkiui. Taip įvertas jo ilgametis savanoriškas darbas […]

29 sausio, 2025

Vilniaus miesto taryba ragina sostinės menininkus, švietimo įstaigas bei renginių organizatorius nebendradarbiauti su Rusijos kūrėjais, o dar aktyviau remti ir […]

29 sausio, 2025

Trečiadienį Kybartuose užregistruotas šilumos rekordas. Oras šiame mieste šilo iki 9,8 laipsnio, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). […]

29 sausio, 2025

Po atlikto tyrimo aiškėja pagrindinė pernai lapkritį įvykusios DHL siuntas gabenusio lėktuvo avarijos versija, remdamasis šaltiniais skelbia 15min.  Su tyrėjų […]

29 sausio, 2025

Vaizdas ir muzika liejas į sielą. Šitaip draugingai dvi upės – į vieną. Viskas kūryboje skęsta žaviai. Menas užvaldo ir […]