Regionų švietimas tikisi sprendimų, padedančių išsaugoti gimnazijas

„Nuo 2024-ųjų sausio iki rugsėjo skaudžiausia rajono švietimo problema buvo klausimas, ar visos šešios mūsų gimnazijos suformuos vienuoliktas klases. Susitikinėjome su profesinio rengimo centrais, ieškodami centro ir gimnazijų bendradarbiavimo galimybių, sudarant sąlygas vaikui bendrųjų dalykų mokytis gimnazijoje, o profesinius įgūdžius įgyti centre. Susitelkus rugsėjį pasitiko visos rajono gimnazijos, nors dėl jų tolimesnio išlikimo kyla grėsmių, – pasiteiravus apie didžiausius metų rūpesčius sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus. – Tikimės, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, kaip yra sakiusi, pakeis Vyriausybės sprendimą ir reikalavimas vienuoliktoje klasėje turėti ne mažiau kaip 21 mokinį bus sumažintas iki 12–15“.

Pakeisti gimnazijų nuostatai

Gruodžio 17 dieną vykusiame paskutiniame 2024-ųjų Panevėžio rajono tarybos posėdyje buvo patvirtini visų šešių gimnazijų pakeisti nuostatai. „Pasikeitus Vietos savivaldos, Biudžetinių įstaigų ir Švietimo įstatymams prisireikė keisti visų rajono gimnazijų nuostatus, – po nuostatų patvirtinimų sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus. – Kadangi Vietos savivaldos įstatymas daugiau teisių suteikė merams, jos perkeltos į atnaujintus gimnazijų nuostatus. Taip pat aprašytos gimnazijos direktoriaus atleidimo iš pareigų priežastys. Atsirado nauja nuostata – gimnazijos direktorius gali būti atleistas, jei jis praranda reputaciją arba jei paaiškėja, kad per konkursą jis nuslėpė faktus, dėl kurių nebūtų galėjęs užimti šių pareigų. Direktorius, pasibaigus pirmajai jo kadencijai, skiriamas be konkurso antrai penkerių metų kadencijai, kai jo veikla vertinama atitinkanti arba viršijanti lūkesčius.  Rajono savivaldybės meras, vadovaudamasis šia Švietimo įstatymo nuostata, kadenciją partęsė kelių ugdymo įstaigų direktoriams. Pagal pakeistus nuostatus į gimnazijų valdymą įtrauktos Mokytojų, Mokinių ir Tėvų tarybos“.

2023–2024 mokslo metais Panevėžio rajono gimnazijose mokėsi 152 abiturientai. Iš jų 5,8 proc. per valstybinius brandos egzaminus surinko 86–100 balų įvertinimą. Gautas vienas šimtukas. Standartizuotų informacinių informacinių technologijų, geografijos, fizikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai buvo geresni nei šalies vidurkis.

Pamokos be vadovėlių

Girdint mokytojų kalbas apie tai, kad vis dar nesulaukia dalies dalykų vadovėlių, norom nenorom iškyla studijų pedagoginiame institute pamokos vedimo metodikos paskaitos, per kurias dėstytojas mums aiškino, kaip vesti pamokas, kai vaikai neturi vadovėlių. Tais gūdžiais praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio brandaus ir išsivysčiusio socializmo laikais mums toks aiškinimas buvo daugiau negu juokingas. O pasirodo, labai įžvalgaus būta to dėstytojo. Ir kas galėjo pamanyti, kad XXI amžiuje dalį dalykų vaikams teks mokytis be vadovėlių?..

„Dalies atnaujintų vadovėlių dar neturime. Mokytojai labai kūrybingi. Jie ruošdamiesi pamokai naudojasi ir senais vadovėliais, ir iš kitų šaltinių reikalingą informaciją susiranda. Mokytojai turi programas, pagal kurias ir dirba, – mokyklose esamą situaciją apibūdina Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Sigita Jasiūnienė. – Sutartys dėl atnaujintų vadovėlių pasirašytos ir po truputį jie keliauja į mokyklas. Labai neaiški situacija su naujų vadovėlių antromis dalimis. Dar nėra  kai kurių vadovėlių duomenų bazėje ir neaišku kada bus.

Dabar ypač trūksta lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos vadovėlių dvyliktai klasei ir gamtos mokslų vadovėlių.

Mokiniams ir taip stresas – egzaminai, o dar nėra konkretaus vadovėlio! Dar vienas mokytojų pastebėjimas, kad vadovėliuose yra nemažai klaidų“.

Kaip teigia specialistė, mokyklos vadovėlius gali įsigyti iš Mokymo lėšų (valstybės biudžeto lėšos), taip pat visos Panevėžio rajono mokyklos dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros  įgyvendinamame ESF projekte „Galimybių mokykla“  pagal pažangos priemonę ,,Užtikrinti visiems šiuolaikinį ugdymo turinį“. Panevėžio rajonui iš Mokymo lėšų vadovėliams įsigyti skirta 99 800 eurų.

Vienas iš projekto tikslų – sudaryti sąlygas bendrojo ugdymo programas vykdančioms valstybės ir savivaldybių mokykloms bei profesinio mokymo įstaigoms įsigyti vadovėlius už papildomai skiriamas projekto lėšas. Tačiau  neužtenka skiriamų lėšų vadovėliams įsigyti.

Įtraukiojo ugdymo nauda ir grimasos

Daug kalbėta ir kalbama apie įtraukiojo ugdymo svarbą. Tačiau tarp tų kalbų tik nežymiai praslysta šio ugdymo esmė – įtraukusis ugdymas turi sudaryti sąlygas visiems mokiniams.

 Deja, dažniausiai apsiribojama didelių specialiųjų poreikių turinčiais vaikais.

Neginčytinas faktas, kad tokie vaikai turi būti ugdomi, bet ar kiekvienas vaikas, turintis didelių ar labai didelių specialiųjų poreikių, gali būti ugdomas bendrojo lavinimo mokykloje? Nekeliu klausimo dėl kitų klasėje besimokančių vaikų, klausimas, ar visada toks specialių ugdymosi poreikių turinčio vaiko ugdymas naudingas pačiam mokiniui. Žinoma, tai siejasi su tėvų apsisprendimu, bet esama ir kitų dalykų.

Pokalbis su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistais pakrypo populiariausia kryptini – vaikų, turinčių didelių specialiųjų poreikių, mokymas bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose.

Kaip pažymi Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irma Vareikienė, bendrojo lavinimo mokyklose vaikų, turinčių įvairių ugdymosi poreikių skaičius auga. Siekiant užtikrinti šių vaikų ugdymą ir atmosferai, kuri netrukdyti kitiems mokiniams mokytis, sukurti, steigiamos mokinio padėjėjo pareigybės. Šiuo metu rajono mokyklose yra įsteigtos 85 mokinio padėjėjo pareigybės. Rajono ugdymo įstaigose dirba apie 90 mokinio  padėjėjų. 70 proc. jų atlyginimo yra numatyta Mokinio krepšelyje, 30 proc. finansuojama savivaldybės biudžeto lėšomis.

Tačiau įdarbinti mokytojo padėjėjus yra viena, visai kita yra jų kvalifikacija. Kadangi teisės aktai mokinio padėjėjais leidžia dirbti žmonėms, neturintiems pedagoginio išsilavinimo, užtenka, kad žmogus turėtų vidurinį išsilavinimą, ne visada jie pajėgūs užtikrinti siekiamą rezultatą. Ugdymosi poreikiai yra labai įvairūs ir kiekvienas jų reikalauja specifinių bendravimo su tokiu vaiku žinių, todėl Panevėžio rajono savivaldybė šiems darbuotojams rengia mokymus. „Švietimo, kultūros ir sporto  skyrius bendradarbiauja su Švietimo centru ir kiekvienais metais organizuoja mokymus mokinio padėjėjams.  Šiems pagalbos specialistams taip pat teikiamos pedagoginės-psichologinės tarnybos konsultacijos. Taip pat jie gali dalyvauti Lietuvos įtraukties švietime centro ir kitų nacionalinių bei regioninių specialiojo ugdymo centrų rengiamuose mokymuose, – pagalbą mokytojų padėjėjams apžvelgia Irma Vareikienė. – Jei yra poreikis, mes kreipiamės į Švietimo centrą, ieškome seminarų, lektorių, kurie suteiktų reikalingų žinių, nes mokinių padėjėjai dirba su labai skirtingais vaikais. Mokyklų administracijos žino, kokios pagalbos jiems reikia. Kiekviena ugdymo įstaiga kuria savo įtraukties modelį.  Stengiamės, kad specialistai ir mokyklos semtųsi patirties vieni iš kitų, nes nėra konkrečių sprendimų visiems atvejams. Kiekvienas atvejis unikalus“.

Savivaldybė, įvertindama kuklius mokytojo padėjėjo atlyginimus, jiems organizuoja nemokamus seminarus“.

Vyriausiosios specialistės Irmos Vareikienės teigimu, savivaldybėje parengtas pasirengimo įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui 2023–2025 metų priemonių planas, švietimo įstaigoms skiriamas finansavimas švietimo pagalbos specialistų pareigybėms išlaikyti. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. rajono ugdymo įstaigose buvo išlaikoma 23,25 logopedų, 12,65 specialiojo pedagogo, 6,75 psichologo, 11,5 socialinio pedagogo ir 85 mokinio padėjėjų pareigybių.

2024 m. Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“, Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ ir Pažagienių mokyklos-darželio komandos dalyvauja programos „Erasmus+“ projektuose, kurių metu gilina žinias, kaip atpažinti, suprasti ir tenkinti įvairius vaikų poreikius organizuojant įtraukiojo ugdymo procesą įstaigose.

Iki šių metų rugpjūčio 31 d.  Raguvos ir Velžio gimnazijose vykdomas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansuojamas projektas „Atviros klasės visiems“, kurio metu šiose gimnazijose įsteigtos 7 mokinių įvairovei atviros klasės.

Savivaldybėje bus įgyvendinamas projektas „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų naujų paslaugų užtikrinimas“, kurio pagrindinis tikslas – didinti koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinės, sveikatos priežiūros paslaugų turintiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (globėjams) bei bendrojo ugdymo mokyklų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) pasiūlą, prieinamumą pasitelkiant valstybinio ir nevalstybinio sektoriaus paslaugų teikėjus. Projektui skirta beveik 489,8 tūkst. eurų.