Religinės bendruomenės gali kreiptis dėl teisių į nekilnojamąjį turtą sugrąžinimo
Religinėms bendruomenėms, kurios iki šiol nėra įsiregistravusios nuosavybės teisių į savo žinioje turimą religinės paskirties nekilnojamąjį turtą, kurį turėjo nuosavybės teise iki sovietų valdžios įvykdytos nacionalizacijos ir kurį jos nepertraukiamai naudojo visą sovietmetį, liko mažiau nei 6 mėnesiai prašymams dėl šio nekilnojamojo turto įregistravimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams pateikti.
2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus Religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisės į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą registravimo tvarkos įstatymui religinėms bendruomenėms buvo suteiktas trejų metų terminas nuo įstatymo įsigaliojimo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei per Teisingumo ministeriją prašymus bei kitus dokumentus dėl tokių religinės paskirties pastatų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre šių religinių bendruomenių vardu.
Įstatymu buvo siekiama išspręsti problemą, su kuria susidūrė nemaža dalis religinių bendruomenių. 1948 m. sovietų valdžiai paskelbus religinių bendruomenių nekilnojamojo turto nacionalizaciją, dalis religinėms bendruomenėms priklausiusių pastatų buvo atimti iš teisėtų savininkų, tačiau daugelis bažnyčių bei kitų religinės paskirties pastatų buvo palikti naudotis religinėms bendruomenėms.
Religinės bendruomenės, kurios tais pastatais naudojosi visą sovietmetį, sulaukusios Lietuvos nepriklausomybės ir toliau naudojosi šiais pastatais, kurie niekada nebuvo iš jų atimti, tad šių pastatų registracijai restituciją reguliavę teisės aktai nebuvo pritaikyti. Tačiau religinės bendruomenės neturėjo į šiuos pastatus nuosavybės teisių ir susidurdavo su įvairiomis problemomis dėl pastatų išlaikymo ar restauravimo.
Nuo minėto įstatymo įsigaliojimo iki šios dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė dvylika nutarimų, kuriais pripažino 43 religinių bendruomenių nuosavybės teises į 34 bažnyčios pastatus, 2 cerkvių pastatus, 16 koplyčių, 11 varpinių ir 34 kitus pastatus ar statinius (bažnyčios inventoriaus sandėlius, tvoras ir kt.). Vyriausybei taip pat yra pateikti du nutarimų projektai, kuriais numatoma pripažinti 19 religinių bendruomenių nuosavybės teises į 16 bažnyčių, 1 mečetę, 2 koplyčias, 7 varpines ir 25 kitus pastatus ir statinius. Dar 7 religinių bendruomenių prašymai dėl nekilnojamojo turto yra šiuo metu nagrinėjami Teisingumo ministerijos.
Pažymėtina, kad trejų metų terminas pateikti prašymus pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisės į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą registravimo tvarkos įstatymą pasibaigs 2015 m. birželio 30 d.
Teisingumo ministerija ragina religines bendruomenes, turinčias savo žinioje religinės paskirties nekilnojamojo turto, kuris 1948 m. buvo paskelbtas nacionalizuojamu, tačiau paliktas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms naudotis ir religinių bendruomenių ir bendrijų faktiškai naudotas ir tebenaudojamas pagal paskirtį, bet kuris nėra įregistruotas šių religinių bendruomenių vardu, nedelsiant kreiptis į Teisingumo ministeriją ir pateikti įstatymo nustatytus dokumentus.
Į Teisingumo ministeriją reikia pristatyti šiuos dokumentus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą bei religinės bendrijos vyriausiosios vadovybės Lietuvoje išduotą pažymą, kuria patvirtinama, kad religinė bendruomenė ar bendrija nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį daiktą iki 1948 m. birželio 19 d. ir nepertraukiamai naudojosi juo nuo 1948 m. birželio 19 d. iki pažymos surašymo dienos.
