Rengiamas naujas pagalbos modelis vaikams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų

Švietimo ir mokslo ministerijoje sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė rengia naują sisteminį modelį, skirtą emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems vaikams. Siūloma, kad vaikas gyventų šeimai artimoje aplinkoje, prižiūrimas suaugusiojo asmens, lankytų įprastą mokyklą, jam būtų teikiama maksimali sveikatos priežiūros pagalba ir kitos reikalingos paslaugos. Ir tik išskirtiniais atvejais vaikas galėtų būti ugdomas atskirame centre. Nauja pagalbos struktūra turi būti parengta iki gruodžio 15-osios.

„Dirbkime efektyviai, sparčiai, bendradarbiaukime įvairios institucijos, kad šiems vaikams būtų sukurta prieinamesnė, paveikesnė pagalbos sistema, negu yra dabar“, – sakė darbo grupei pirmininkaujanti švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Darbo grupės nariai, kuriantys naują sistemą, laikosi pagrindinių principų: profesionali specialistų pagalba vaikui turi būti teikiama kuo arčiau gyvenamosios vietos, kuo mažiau vaikų ir kuo trumpesnį laiką jie turi praleisti atskiruose, uždaruose centruose, pvz., kaip buvusiame centre Švėkšnoje.

Didesnėse savivaldybėse siūloma steigti pagalbos išteklių centrus. Tai būtų įstaiga, kurioje profesionalūs specialistai teiktų intensyvią trumpalaikę pagalbą vaikams, turintiems elgesio ir emocinių sutrikimų. Viena iš centro paslaugų – sudarytos mobiliosios specialistų komandos atvažiuotų teikti pagalbą į tą mokyklą, kurioje vaikas mokosi, ir tai leistų išvengti ilgalaikio vaiko izoliavimo nuo jam įprastos aplinkos. Specialistai kalbėtųsi su mokytojais, tėvais, stebėtų vaiką jo natūralioje aplinkoje, konkrečiau nustatytų jo netinkamo elgesio priežastis, o pagalba būtų efektyvesnė.

Centre taip pat būtų teikiamos dienos paslaugos. Vaikai, mažesni galbūt su tėvais, galėtų atvykti į centrą visai dienai, jiems būtų teikiama kompleksinė specialistų pagalba, taikomos įvairios terapijos rūšys. Specialistai taip pat stebėtų vaiką, galėtų išsiaiškinti jį provokuojančias situacijas. Pvz., jei vaikas nemėgsta kitų žmonių prisilietimų, itin dirgliai reaguoja, mokykloje tai gali išprovokuoti didelį konfliktą, nors abi pusės net nenumanys, dėl ko taip atsitiko. Kai panašios situacijos bus atpažintos ir išsiaiškintos, vaikai išmoks savidrausmės ir savikontrolės, ims geriau pažinti save.

Tokį dienos centrą vaikas su tėvais lankytų iki 8 savaičių, kad specialistams užtektų laiko išanalizuoti jo elgesį, padaryti išvadas ir suteikti pagalbą.

Centro specialistai taip pat vestų seminarus tėvams, kaip ugdyti elgesio ir emocijų sutrikimų turinčius vaikus.

Kita specifinė grupė vaikų – tai vaikai, kurie elgesio sutrikimų turi dėl galvos traumų ar kitokių organinių smegenų pakitimų. Šiems vaikams turėtų būti skirti uždaresni, tačiau kitokio tipo, nei buvęs Švėkšnoje, centrai. Vaikas tokiame centre būtų ugdomas ir gydomas ne ilgiau kaip 2 metus, o gydymas vaistais taikomas tik kraštutiniu atveju. Dviejų metų užtektų, kad vaikui, kuriam padėtų įvairi terapija, susiformuotų prieraišumas, pozityvesnis elgesys.

Naują pagalbos modelį, remdamasis Norvegijos patirtimi, pristatė Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.

Dabartinė pagalbos vaikui sistema turi trūkumų, kadangi kiekvienoje savivaldybėje esančių įvairių institucijų ir tarnybų  specialistai nėra pasirengę darbui su šia išskirtine vaikų grupe, be to, specialistai atlieka ir daugybę kitokių darbų, ne tik konsultuoja vaikus ir tėvus. Psichologas dažnai dirba net ne visu etatu, jo specializacijos sritis gali būti visai kitokia, negu reikia konsultuojant elgesio ir emocinių sutrikimų turinčius vaikus. Teisingai diagnozuoti tokius sutrikimus problematiška visame pasaulyje. Tačiau patirtis rodo, kad kuo anksčiau tokie sutrikimai aptinkami, paprastai iki 4 ar 7 vaiko metų, tuo didesnė tikimybė, kad toks vaikas sėkmingai integruosis į mokyklos gyvenimą ir jo elgesys nekels problemų. Lietuvoje elgesio ir emocijų sutrikimų kasmet nustatoma apie 400 vaikų.