Renginys Naujajame Daugėliškyje, skirtas piliakalnių metams ir Europos dienai paminėti
2017 m. paskelbti Piliakalnių metais, kasmet gegužės 9-ąją minime Europos dieną, todėl Ignalinos r. Naujojo Daugėliškio mokykla-daugiafunkcis centras nusprendė suorganizuoti renginį, skirtą Piliakalnių metams ir Europos dienai paminėti. 2017 m. gegužės 9 dieną į svečius atvykti kvietėme ir kitas rajono mokyklas. Gaila, kad ne visi galėjo tai padaryti dėl įvairių rimtų priežasčių, tačiau trys rajono mokyklos – Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazija, Ignalinos r. Vidiškių gimnazija ir Ignalinos gimnazija sudarė mokinių komandas, kurios atstovavo savo mokyklas vykusioje viktorinoje „Ką žinai apie savo gimtąjį kraštą“ ir žygyje link Niemčiakalnio kalvos, esančios Senajame Daugėliškyje. Viktoriną sudarė trys turai: Piliakalniai, Europa ir Ignalina. Dalyvaudami viktorinoje mokiniai bandė prisiminti jau šiek tiek primirštas žinias ir tikrai įgijo naujų. Rajono mokyklų komandos buvo labai draugiškos, todėl nei viena iš keturių komandų neliko be prizinės vietos. Puiku… Trečia vieta atiteko Naujojo Daugėliškio mokyklos-daugiafunkcio centro komandai „Kebabai“, antrą vietą pasidalino Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos komanda „Padysnis“ ir Ignalinos gimnazijos komanda „Lelijos“, o nugalėtojais tapo Ignalinos r. Vidiškių gimnazijos komanda „Vidiškiečiai“. Sveikiname visus dalyvius.
Pasibaigus vienam renginio etapui, visų mokinių laukė smagus žygis pėsčiomis ir pažintis su visai šalia esančiais piliakalniais. Pirmąjį piliakalnį aplankėme Senajame Daugėliškyje. Kalbama, kad ant jo kažkada stovėjusi „Kiškio bažnyčia“, nuo šio piliakalnio atsiveria nuostabus vaizdas į Virėkštos ežerą. Čia pasibuvę, kelionę tęsėme toliau. Juk dar ne vienas objektas laukia.
Taigi toliau patraukėme Niemčiakalnio link. Ten mus pasitiko liūdnokas vaizdas: piliakalnis bebaigiantis apaugti medžiais ir krūmais, o apie jį juk tiek legendų sklinda. Sakoma, kad Napoleonas, vesdamas karius pro Senąjį Daugėliškį, kopdavo ant šios kalvos apsidairyti, nes nuo jos labai toli matydavosi net siena su Baltarusija. I pasaulinio karo metu vokiečiai per šią kalvą buvo nutiesę siauruką, kuriuo net iki Tverečiaus gabendavo maistą ir ginklus. Istorija pasakoja, kad šis piliakalnis atgijo naujam gyvenimui prieš 60 metų, kai buvo asfaltuojamas Senojo Daugėliškio kelias. Mat čia kelią tvarkantys darbininkai rado žmonių palaikų likučius, ginklus, monetas. Dar prieš gerą dešimtmetį nuo Niemčiakalnio kalvos buvo galima pamatyti Ignalinos atominės elektrinės kaminus.
Nuėję daugiau nei penkis kilometrus pėsčiomis, prie paskutinio mūsų maršruto piliakalnio jau vykome autobusais. Pakeliui, kairėje pusėje, prieš akis netruko išdygti Mažulonių piliakalnis, glaudžiai prisišliejęs prie kelio Senasis Daugėliškis-Panižiškė šono. Šis kelio ruožas – tai autentiškiausia lietuvių genties kelio atkarpa. Mažulonių piliakalnis, vienas žymiausių Ignalinos rajone, nuo seno traukė tyrinėtojų ir lobių ieškotojų dėmesį. Manoma, kad ant jo stovėjusi pilis buvo karaliaus Mindaugo ar jo aplinkos žmonių valda. Ji sugriauta, kaip galima daryti prielaidą, 13 amžiuje. Pasak piliakalnį tyrinėjusių archeologų, šioje vietoje buvusi gerai įtvirtinta gyvenvietė – svarbus ekonominis ir strateginis centras prie Lietuvių genties didkelio. Piliakalnio papėdėje – 1930 m. pastatytas paminklas-kryžius Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 m. mirties metinėms atminti.
Čia ir baigėme puikios, saulėtos ir šiltos dienos žygį ir pažintį su visai šalia Naujojo Daugėliškio esančiais piliakalniais. Nuoširdžiai dėkojame Ignalinos rajono visuomenės sveikatos biurui už suteiktus puikius prizus viktorinos dalyviams, taip pat prie mūsų renginio prisijungusioms mokykloms.
