Renovacijai paruošta 75 tūkst. kvadratinių metrų viešųjų pastatų ploto
Energetikos ministerijai pateikti 24 projektai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimo. Bendras jų plotas siekia 75 tūkst. kvadratinių metrų. Iki šių metų pabaigos bus atrinkti ir paskelbti tie viešųjų pastatų modernizavimo projektai, kuriems bus skirta Europos Sąjungos (ES) parama. Tai bus pirmasis žingsnis, kuris ženkliai prisidės prie viešųjų pastatų renovacijos išjudinimo.
„Energetikos ministerija užsibrėžė tikslą skatinti institucijas modernizuoti viešuosius pastatus ir taip mažinti išlaidas už energiją ir taupyti valstybės biudžeto pinigus, kartu sudarant geresnes sąlygas tiek tuose pastatuose dirbantiems žmonėms, tiek besilankantiems gyventojams”, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Viešųjų pastatų atnaujinimui numatyta skirti 16 mln. eurų ES paramos. Planuojama, kad pastatai, kuriems bus skirta ES parama, bus atnaujinti iki 2018 m. rudens – šildymo sezono pradžios.
Iš viso ministerijai buvo pateikti 24 projektiniai pasiūlymai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimo. Bendra prašomų investicijų suma siekia beveik 29 mln. eurų, o planuojamas atnaujinti plotas – kiek daugiau nei 75 tūkst. kvadratinių metrų. Tarp renovacijai pateiktų 24 pastatų – sporto, kultūros, mokslo ir viešosios tvarkos objektai.
Viešųjų pastatų atnaujinimas bus finansuojamas grąžinamosios subsidijos būdu. Gavę reikalingą pastato atnaujinimui finansavimą, pastatų valdytojai iš pasiektų energijos sutaupymų per dvidešimt metų turi grąžinti ne mažiau nei 30 proc. į renovaciją investuotų lėšų.
Vertinant gautas paraiškas, Energetikos ministerija atsižvelgs į tai, ar po atnaujinimo viešieji pastatai pasieks ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę. Tai reiškia, kad renovuotuose objektuose turi būti suvartojama bent 30 proc. mažiau energijos nei iki renovacijos. Skaičiuojama, kad kai kuriuose pastatuose energijos sutaupymai gali siekti net iki 80 proc.
Viešųjų pastatų modernizavimas yra vienas svarbiausių šios Vyriausybės darbų energetikoje. Iki šių metų procesas buvo įstrigęs ir pirmosios viešųjų pastatų renovacijos sutartys pasirašytos tik šių metų vasarą.
„Raginu pastatų valdytojus atsakingai žiūrėti į valstybės turtą bei biudžeto pinigus ir modernizuoti viešuosius pastatus, nes už jų išlaikymą sumokame mes visi iš valstybės biudžeto. Energetikos ministerija siekia sukurti patrauklius finansinius instrumentus, kurie sudarytų galimybes atnaujinti pastatus greitai ir pasiekiant didžiausią sutaupymo efektą. Nebegalime ilgiau delsti su viešųjų pastatų renovacija – per ateinančius trejus metus renovacija turi vykti dvigubai spartesniais tempais, kad pasiektume tuos tikslus, kuriuos esame įsipareigoję pasiekti“, – sako energetikos ministras.
Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje numatyta, kad Lietuva nuo 2014 m. iki 2020 m. privalo atnaujinti 470 tūkst. kvadratinių metų centrinės valdžios pastatų ploto. Įvertinus galutinę tinkamų finansuoti projektinių pasiūlymų apimtį, iki šių metų pabaigos bus skelbiamas pakartotinis kvietimas.
