18 kovo, 2021

Renovuotas Šiaulių daugiabutis mena šimtametę istoriją

Atstatytas „Birutės“ saldainių fabriko pastatas Šiauliuose, Stoties g. 14, 1947 m.

Vienas seniausių Šiauliuose renovuotų daugiabučių – Stoties gatvėje keturioliktu numeriu pažymėtas namas, pastatytas 1921 metais. Iš pradžių čia veikė saldainių ir šokolado fabrikas „Birutė“, po Antrojo pasaulinio karo jis buvo rekonstruotas į gyvenamąjį pastatą, o 1979 metais papildytas priestatu. Šiuo metu jungtinio daugiabučio gyvenamojo namo šimtametę istoriją mena išsaugotos fasado architektūrinės detalės. Patrauklus jo estetinis vaizdas skatina vis daugiau šiauliečių, gyvenančių senuose daugiabučiuose namuose, kurių fasadas taip pat turi išskirtinumų, domėtis galimybe atnaujinti savo būstą.

Išsaugota tarpukario architektūra

Stoties g. 14 pastatą projektavo vienas žinomiausių tarpukario Lietuvos architektų Karolis Reisonas, kuris savo kūrybine veikla įtakojo visos Šiaulių miesto architektūrinės aplinkos formavimą. Dirbdamas Šiauliuose, K. Reisonas savo pastatams suteikdavo XIX–XX a. sandūrai būdingas istorizmo formas, naudojo orderinius elementus, frontonus, dekoruotas tarpaukštines juostas. Būtent šiais architektūriniais sprendiniais ir mūsų dienomis išsiskiria dabar jau renovuotas daugiabučio gyvenamojo namo pastatas.
AB „Šiaulių energija“, administravusios šio namo modernizavimo įgyvendinimo procesus, Daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus viršininkė Judita Kivyliūtė džiaugiasi, kad turtinga istorija išsiskiriantį daugiabutį pavyko atnaujinti pagal visus keliamus reikalavimus, išlaikant pradinę jo išvaizdą.

Be to, pasak J. Kivyliūtės, geri pavyzdžiai užkrečia: šio gyvenamojo pastato renovacija paskatino ir aplinkinių namų gyventojus ryžtis savo būsto atnaujinimui. AB ,,Šiaulių energija“, kaip Šiaulių miesto savivaldybės paskirtas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administratorius, sulaukia vis daugiau gyventojų užklausų dėl galimybės atnaujinti jų gyvenamąjį namą. Šiuo metu yra vykdomos nuotolinės miestiečių konsultacijos, siekiant išsklaidyti daugiabučių namų renovacijos mitus ir baimes.

Iššūkiams įveikti – drąsūs sprendimai

Aptariamas daugiabutis namas nėra įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą, tačiau istorine ir architektūrine prasme turi vertingųjų savybių požymių. Todėl jo renovacijos metu buvo siekiama kuo tiksliau išsaugoti jo fasado architektūrines detales. Tai buvo didžiausias iššūkis, kurį pavyko sėkmingai įveikti, pasirinkus tinkuojamą fasado sistemą: viena iš daugiabučio namo sienų buvo apšiltinta tik iš vidaus, likusios, kaip įprasta – iš išorės. Aptrupėjusios ar apgriuvusios fasado išorės detalės buvo atstatytos naudojant naują apdailą iš homogeninio termo tinko su spalva.
Kadangi renovacijos metu viena pagrindinė daugiabučio namo siena turėjo būti apšiltinta iš vidaus, įgyvendinant projektą buvo labai svarbus daugiabučio namo gyventojų pritarimas ir pagalba, siekiant sklandžiai atlikti statybos rangos darbus. Gyventojai suprato, kaip svarbu yra išsaugoti pastato fasado architektūrines detales, pritarė bei padėjo įgyvendinti projektą, užtikrindami patekimą į jų patalpas.
Modernizuojant pastatą buvo ne tik atnaujintas jo fasadas ir šildymo sistema, bet ir pakeisti butų langai, įėjimo į laiptines ir tambūro durys, stogo danga bei apšiltina pastogė. Todėl šiandien namo gyventojai džiaugiasi ne tik mažesnėmis šilumos energijos sąnaudomis ir išlaidomis šildymui, kokybiškesnėmis gyvenimo sąlygomis bei gražesniu pastato vaizdu, bet ir kita ilgalaike renovacijos nauda – padidėjusia turto verte, taip pat galimybe prisidėti prie patrauklaus savo gyvenamojo kvartalo ir viso miesto estetinio vaizdo kūrimo.

Šildymo sąskaitos sumažėjo daugiau nei 40 proc.

Didžiausią įtaką gyventojų apsisprendimui renovuoti seną daugiabutį turėjo siekis išspręsti pastato eksploatacijos ir šildymo sistemos problemas: modernizuoti prastos būklės neapšiltintas pastato išorines sienas, nesandarų stogą bei šildymo sistemą, tokiu būdu daugiabučio eksploatacijos laikotarpį pailginant bent 30 metų.
Atnaujinti daugiabutį namą skatino ir noras sutaupyti šilumos energiją, atitinkamai mažinant mokėjimus už šildymą. Pasak Daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus viršininkės, apšiltinus pastatą ir modernizavus šildymo sistemą gyventojų mokėjimai už šildymą sumažėjo daugiau nei 40 proc.

Stoties g. 14 namo gyventojai jo atnaujinimo nešama įvairiapuse nauda, pirmiausia, didesniu energetiniu efektyvumu ir mažesnėmis sąskaitomis už šildymą gali mėgautis nuo 2020 metų pradžios. Senos statybos ir iki renovacijos itin prastos šiluminės izoliacijos daugiabučio namo gyventojų šildymo sąskaitos, palyginus 2019 m. ir 2020 m. vasario mėnesius, sumažėjo 48 proc.: 60 m² buto šildymas 2019 m. vasarį vartotojams minėtame name vidutiniškai atsiėjo 67 Eur (už 1240 kWh), tuo tarpu 2020 m. vasarį mokėta jau apie 35 Eur (už 726 kWh). Tuo tarpu paskolos mokestis daugiabučio renovacijai Stoties g. 14 gyventojams už 1 m² siekia apie 0,95 Eur per mėnesį.

„Šis gyvenamasis namas yra pačioje miesto širdyje – centrinėje miesto dalyje, todėl jo atnaujinimas bendram Šiaulių miesto estetiniam vaizdui yra itin reikšmingas. Šiuo metu Šiauliai atsinaujina: yra tvarkoma miesto infrastruktūra, gatvės ir šaligatviai, o miesto savivaldybė, norėdama prisidėti prie daugiabučių namų atnaujinimo programos skatinimo, nuo 2022 metų planuoja įtraukti priemonę renovuojamų daugiabučių namų kiemų dangų tvarkymui į strateginio planavimo dokumentus bei savivaldybės biudžete numatyti lėšas šiai priemonei įgyvendinti“, – ateities planus atskleidžia J. Kivyliūtė. 

Metų renovacijos projekto rinkimai

Šis daugiabutis dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės balandžio 2 d. naujienų portale „Delfi.lt“, o laimėtojai bus paskelbti balandžio 12 d.

 

AB „Šiaulių energija“ nuotraukose - Stoties g. 14 pastatas po renovacijos ir prieš renovaciją


20 gruodžio, 2024

Medinės Šnipiškės – istorinė Vilniaus miesto dalis, šiuo metu kelianti daug diskusijų. Kultūros paveldo departamentui patvirtinus Medinių Šnipiškių ribas, nustačius […]

18 gruodžio, 2024

XV–XVIII a. Žemaitijos kunigaikštystė, nors ir buvo padalyta į 29 valsčius (vėliau pavietus), neturėjo vieningos administracinės ar teisinės struktūros, kuri […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

14 gruodžio, 2024

Siekdamas išvengti kišimosi į savivaldos reikalus, Seimas atmetė siūlymą įpareigoti savivaldybes privalomai steigti Istorinio atminimo įamžinimo komisijas. Tai numatančias Vietos […]

Eugenijus Šalkauskas su žmona ir sūnumi. Foto F. Boruchovičius, Telšiai
13 gruodžio, 2024

Padalijus Žemaitijos seniūniją į dvi dalis, 1764 m. įkurta Telšių apskritis – administracinis vienetas, įvairiais laikotarpiais vadintas Telšių žeme, Telšių […]

13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

Bibliotekos nuotr.
13 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. prie Radviliškio Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios susirinko Trečiojo amžiaus universiteto Turizmo fakulteto nariai, norėdami geriau susipažinti […]

12 gruodžio, 2024

Dar 2017 metais Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ pradėtą kelią link valstybės pripažinimo vainikavo sėkmė. Ketvirtadienį Seimas oficialiai suteikė šiai […]

12 gruodžio, 2024

Gyventojų apklausoje dalyvavę šiauliečiai nesutinka su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimu, kuriuo savivaldybė yra įpareigojama pakeisti […]

12 gruodžio, 2024

Daugelis tikriausiai esate skaitę gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1941 m. Grinkevičių šeima buvo ištremta […]

AB „Šiaulių energija“ nuotr.
12 gruodžio, 2024

AB „Šiaulių energija“ investuoja į projektus, prisidedančius prie tvarios energetikos plėtros, didinančius atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą. Šios investicijos padeda mažinti […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

7 gruodžio, 2024

2024 m. gruodžio 7 d. Šiauliuose sužibo tradicijomis alsuojanti Kalėdų eglė. Keliolikos metrų aukščio eglę miestui padovanojo Šiaulių rajono gyventojai. […]

Verslo efektyvumo alchemija
30 lapkričio, 2024

Neretai apie verslo sėkmę sprendžiama pagal įmonės uždirbamą pelną, tačiau šiuolaikinėje verslo aplinkoje vis dažniau kalbama apie tai, kaip optimizuoti […]

Audimas klasikinės tapiserijos technika Lietuvos nacionaliniame muziejuje / Silvestro Samsono nuotr.
28 lapkričio, 2024

Lietuvos nacionalinis muziejus ir šiais metais dalyvauja „Socialinio recepto“ iniciatyvoje. Projektu siekiama stiprinti vyresnio amžiaus žmonių psichologinę gerovę ir psichikos […]

Aistė ir Augustinas prie atminimo lentos Pauliui Normantui Vengrijoje
28 lapkričio, 2024

Jau septynerius metus Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitienė su savo projektu „Gabalėliai Lietuvos“ keliauja po pasaulį dokumentuodami lietuvišką paveldą. Po […]

27 lapkričio, 2024

2024 m. lapkričio 25 d. Vilniuje, Antakalnio kapinių Generolų kalnelyje, vyko paminklo pašventinimo iškilmė prieš metus čia Amžinojo poilsio atgulusiam […]

27 lapkričio, 2024

Beieškant po pasaulį išsibarsčiusių šiauliečių, nustebino netikėta ir šilta pažintis su Audriumi Brūzga – žmogumi, labai mylinčiu Lietuvą ir miestą, […]