18 kovo, 2021

Renovuotas Šiaulių daugiabutis mena šimtametę istoriją

Atstatytas „Birutės“ saldainių fabriko pastatas Šiauliuose, Stoties g. 14, 1947 m.

Vienas seniausių Šiauliuose renovuotų daugiabučių – Stoties gatvėje keturioliktu numeriu pažymėtas namas, pastatytas 1921 metais. Iš pradžių čia veikė saldainių ir šokolado fabrikas „Birutė“, po Antrojo pasaulinio karo jis buvo rekonstruotas į gyvenamąjį pastatą, o 1979 metais papildytas priestatu. Šiuo metu jungtinio daugiabučio gyvenamojo namo šimtametę istoriją mena išsaugotos fasado architektūrinės detalės. Patrauklus jo estetinis vaizdas skatina vis daugiau šiauliečių, gyvenančių senuose daugiabučiuose namuose, kurių fasadas taip pat turi išskirtinumų, domėtis galimybe atnaujinti savo būstą.

Išsaugota tarpukario architektūra

Stoties g. 14 pastatą projektavo vienas žinomiausių tarpukario Lietuvos architektų Karolis Reisonas, kuris savo kūrybine veikla įtakojo visos Šiaulių miesto architektūrinės aplinkos formavimą. Dirbdamas Šiauliuose, K. Reisonas savo pastatams suteikdavo XIX–XX a. sandūrai būdingas istorizmo formas, naudojo orderinius elementus, frontonus, dekoruotas tarpaukštines juostas. Būtent šiais architektūriniais sprendiniais ir mūsų dienomis išsiskiria dabar jau renovuotas daugiabučio gyvenamojo namo pastatas.
AB „Šiaulių energija“, administravusios šio namo modernizavimo įgyvendinimo procesus, Daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus viršininkė Judita Kivyliūtė džiaugiasi, kad turtinga istorija išsiskiriantį daugiabutį pavyko atnaujinti pagal visus keliamus reikalavimus, išlaikant pradinę jo išvaizdą.

Be to, pasak J. Kivyliūtės, geri pavyzdžiai užkrečia: šio gyvenamojo pastato renovacija paskatino ir aplinkinių namų gyventojus ryžtis savo būsto atnaujinimui. AB ,,Šiaulių energija“, kaip Šiaulių miesto savivaldybės paskirtas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administratorius, sulaukia vis daugiau gyventojų užklausų dėl galimybės atnaujinti jų gyvenamąjį namą. Šiuo metu yra vykdomos nuotolinės miestiečių konsultacijos, siekiant išsklaidyti daugiabučių namų renovacijos mitus ir baimes.

Iššūkiams įveikti – drąsūs sprendimai

Aptariamas daugiabutis namas nėra įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą, tačiau istorine ir architektūrine prasme turi vertingųjų savybių požymių. Todėl jo renovacijos metu buvo siekiama kuo tiksliau išsaugoti jo fasado architektūrines detales. Tai buvo didžiausias iššūkis, kurį pavyko sėkmingai įveikti, pasirinkus tinkuojamą fasado sistemą: viena iš daugiabučio namo sienų buvo apšiltinta tik iš vidaus, likusios, kaip įprasta – iš išorės. Aptrupėjusios ar apgriuvusios fasado išorės detalės buvo atstatytos naudojant naują apdailą iš homogeninio termo tinko su spalva.
Kadangi renovacijos metu viena pagrindinė daugiabučio namo siena turėjo būti apšiltinta iš vidaus, įgyvendinant projektą buvo labai svarbus daugiabučio namo gyventojų pritarimas ir pagalba, siekiant sklandžiai atlikti statybos rangos darbus. Gyventojai suprato, kaip svarbu yra išsaugoti pastato fasado architektūrines detales, pritarė bei padėjo įgyvendinti projektą, užtikrindami patekimą į jų patalpas.
Modernizuojant pastatą buvo ne tik atnaujintas jo fasadas ir šildymo sistema, bet ir pakeisti butų langai, įėjimo į laiptines ir tambūro durys, stogo danga bei apšiltina pastogė. Todėl šiandien namo gyventojai džiaugiasi ne tik mažesnėmis šilumos energijos sąnaudomis ir išlaidomis šildymui, kokybiškesnėmis gyvenimo sąlygomis bei gražesniu pastato vaizdu, bet ir kita ilgalaike renovacijos nauda – padidėjusia turto verte, taip pat galimybe prisidėti prie patrauklaus savo gyvenamojo kvartalo ir viso miesto estetinio vaizdo kūrimo.

Šildymo sąskaitos sumažėjo daugiau nei 40 proc.

Didžiausią įtaką gyventojų apsisprendimui renovuoti seną daugiabutį turėjo siekis išspręsti pastato eksploatacijos ir šildymo sistemos problemas: modernizuoti prastos būklės neapšiltintas pastato išorines sienas, nesandarų stogą bei šildymo sistemą, tokiu būdu daugiabučio eksploatacijos laikotarpį pailginant bent 30 metų.
Atnaujinti daugiabutį namą skatino ir noras sutaupyti šilumos energiją, atitinkamai mažinant mokėjimus už šildymą. Pasak Daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus viršininkės, apšiltinus pastatą ir modernizavus šildymo sistemą gyventojų mokėjimai už šildymą sumažėjo daugiau nei 40 proc.

Stoties g. 14 namo gyventojai jo atnaujinimo nešama įvairiapuse nauda, pirmiausia, didesniu energetiniu efektyvumu ir mažesnėmis sąskaitomis už šildymą gali mėgautis nuo 2020 metų pradžios. Senos statybos ir iki renovacijos itin prastos šiluminės izoliacijos daugiabučio namo gyventojų šildymo sąskaitos, palyginus 2019 m. ir 2020 m. vasario mėnesius, sumažėjo 48 proc.: 60 m² buto šildymas 2019 m. vasarį vartotojams minėtame name vidutiniškai atsiėjo 67 Eur (už 1240 kWh), tuo tarpu 2020 m. vasarį mokėta jau apie 35 Eur (už 726 kWh). Tuo tarpu paskolos mokestis daugiabučio renovacijai Stoties g. 14 gyventojams už 1 m² siekia apie 0,95 Eur per mėnesį.

„Šis gyvenamasis namas yra pačioje miesto širdyje – centrinėje miesto dalyje, todėl jo atnaujinimas bendram Šiaulių miesto estetiniam vaizdui yra itin reikšmingas. Šiuo metu Šiauliai atsinaujina: yra tvarkoma miesto infrastruktūra, gatvės ir šaligatviai, o miesto savivaldybė, norėdama prisidėti prie daugiabučių namų atnaujinimo programos skatinimo, nuo 2022 metų planuoja įtraukti priemonę renovuojamų daugiabučių namų kiemų dangų tvarkymui į strateginio planavimo dokumentus bei savivaldybės biudžete numatyti lėšas šiai priemonei įgyvendinti“, – ateities planus atskleidžia J. Kivyliūtė. 

Metų renovacijos projekto rinkimai

Šis daugiabutis dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės balandžio 2 d. naujienų portale „Delfi.lt“, o laimėtojai bus paskelbti balandžio 12 d.

 

AB „Šiaulių energija“ nuotraukose - Stoties g. 14 pastatas po renovacijos ir prieš renovaciją


Raimundo Kaminsko nuotr.
25 kovo, 2025

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti  prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro […]

24 kovo, 2025

Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki šiandien daro įtaką vietai, o taip pat ir katalikybės Lietuvoje […]

22 kovo, 2025

Šeštadienį Prezidentūros Baltojoje salėje buvo minimas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.   Prieš šimtmetį įkurtos […]

22 kovo, 2025

Penktadienį Šiauliuose buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros pagerbimo lenta. Šiaulių rajono mero patarėjos Ritos Žadeikytės teigimu, informacija apie šį įvyki […]

21 kovo, 2025

Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į […]

Liubov Yarmoshenko nuotr.
20 kovo, 2025

2025 m. kovo 20-ąją Šiauliuose paminėta Pasaulinė žemės diena. Šiais metais sulaukta ypatingo jaunųjų šiauliečių įsitraukimo. Nuo kovo 7 dienos […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

18 kovo, 2025

Keturiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Jonavoje, Vilniuje ir Panevėžyje – planuojama įrengti naujus maniežus. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija […]

18 kovo, 2025

Devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas, kartu su rajonų vietos savivaldos ir / ar verslo […]

17 kovo, 2025

Kovo 11–14 dienomis Telšių rajono delegacija, gavusi kvietimą iš Gedolah Ateres Shlomo Ješivų tinklo – Telz Ješivos vyriausiojo Rabino Sholem […]

16 kovo, 2025

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

Juozas Tarvydas su šeima, minint jo 70-metį, 1970-01-06.
14 kovo, 2025

Kiekvienas savo gyvenimo kelyje sutinkame Mokytoją, kuris tampa kelrode žvaigžde mūsų siekiuose, sektinu pavyzdžiu mokant ir auklėjant vaikus. Apie tokį […]

13 kovo, 2025

2025 m. pavasarį Šiaulių kultūros centras pasitinka džiugiomis nuotaikomis. Nuo 2023 metų pradžios vykę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų […]

12 kovo, 2025

Kovo 11 dieną Ėriškių kultūros centras kartu su renginio partneriais Vadoklių, Ramygalos, Krekenavos kultūros centrais, Upytės A. Belazaro pagrindine mokykla […]

11 kovo, 2025

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinis muziejus perėmė unikalius su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija susijusius artefaktus. Juos muziejui […]

11 kovo, 2025

Minint 35-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines, prezidentas Gitanas Nausėda ragina piliečius susitelkti ir išlaikyti tautos vienybę. Tai, anot šalies vadovo, […]

11 kovo, 2025

Antradienį minint 35-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, Vilniaus Universiteto (VU) Filologijos fakulteto dėstytojai dr. Ernestai Kazakėnaitei įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija.  E. Kazakėnaitei paskirti […]

4 kovo, 2025

2025 m. kovo 4 d. Kaune ant namo K. Donelaičio g. 14 vyko atminimo lentos atidengimas skirtas lietuvybės puoselėtojai ir […]

Regionų naujienos