Renovuoto muziejaus ekspozicijų laukia restauruotos muziejinės vertybės
Kitąmet devyniasdešimt metų minėsiančiame Žemaičių muziejuje „Alka“ sukaupta, saugoma ir eksponuojama daugiau kaip 153 tūkstančiai muziejinių vertybių. Laiko veikiamos muziejinės vertybės, prarasdamos estetinį vaizdą, pradeda nykti, tad kyla pavojus jų netekti. Siekiant išsaugoti turimą turtą, kasmet muziejininkai teikia projektines paraiškas Lietuvos kultūros tarybai, iš kurios prašoma skirti finansavimą muziejinėms vertybėms konservuoti-eksponuoti.
2021 m. Žemaičių muziejus „Alka“ gavo Lietuvos kultūros tarybos finansavimą kultūros vertybių restauravimo ir tyrimų projektui „Unikalių Žemaitijos regiono eksponatų restauravimas renovuoto muziejaus ekspozicijoms“ (projekto vadovė direktorės pavaduotoja-vyr. fondų saugotoja Teresė Žulkutė). Projekto vertė – 14 tūkst. 300 eurų.
„Prieš teikiant projektą, į muziejų buvome pasikvietę Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro restauratorių – ekspertų komandą, vadovaujamą vadovės Jūratės Senvaitienės, kad įvertintų atrinktų muziejinių vertybių būklę. Buvo atrinkta 430 archeologinių radinių iš Žemaitijos kapinynų ir 7 tapyti paveikslai, datuojami XVIII – XIX a., 1940 m. atvežti iš Žemaitijos dvarų“, – pristatė T. Žulkutė.
Projekto metu įgyvendintas pagrindinis projekto tikslas – sustabdytas unikalių muziejinių vertybių nykimąs, prailgintas jų saugojimo laikas, archeologiniai radiniai ir paveikslai paruošti eksponuoti. „Buvo ištirta, konservuota – restauruota 430 archeologinių radinių ir 7 tapyti paveikslai. Konservuoti – restauruoti Žemaitijos kapinynų geležies 203 ir žalvario 227 vertingi eksponatai. Proceso metu buvo atlikti rentgenografiniai tyrimai, padarytos metalų lydinių elementinės analizės. Restauravimo metu buvo pašalinti agresyvūs koroziją sukeliantys cheminiai junginiai, radiniai buvo struktūriškai sutvirtinti, atidengta paviršiaus ornamentika, lūžę – suklijuoti, rekonstruota jų forma. Po konservavimo, radinių paviršiai apdoroti apsauginiu mikrokristaliniu vašku.
„Ypač kruopštus ir atsakingas buvo 7 tapytų paveikslų tyrimų, konservavimo – restauravimo procesas. Tapytų paveikslų tyrimų metu: vykdytas fotografavimas sklaidytoje ir slystančioje šviesoje, rentgenografavimas, mikrobiologinė užterštumo analizė, mikrocheminė analizė, IR spektrinė analizė ir rezultatų interpretavimas, tyrimų aprašai. Konservavimo – restauravimo metu atlikti šie darbai: dezinfekavimas, grunto ir dažų sluoksnio sutvirtinimas, paveikslų ištempimas ant porėmio, pakartotinis grunto ir dažų tvirtinimas, pakraščių paruošimas ir dubliavimas, gruntavimas, lako sluoksnio ploninimas, užtapymų šalinimas, retušavimas, lakavimas, rėmų restauravimas“, –vardino T. Žulkutė.
Muziejinių vertybių tyrimus, konservavimo – restauravimo darbus atliko Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centro profesionalūs specialistai. Tyrimus atliko restauravimo centro technologai: L. Grabauskaitė, J. Bagdzevičienė, D. Panavaitė, T. Ručys; archeologinius radinius konservavo – restauravo: L. J. Verdickienė, S. Garšvienė, V. Lukšėnienė, M. Mikalauskienė; paveikslus konservavo – restauravo: B. Miškinienė, I. Petkutytė, D. Petrauskaitė, T. Bladžiūnienė, V. Liūgienė, A. Vaineikis, L. Lukoševičius.
„Džiaugiamės, kad konservuotos – restauruotos muziejinės vertybės grįžo į laikinas saugyklas. Trys restauruoti paveikslai deponuoti Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, kur planuojama 2022 m. eksponuoti Vilniaus paveikslų galerijoje rengiamoje parodoje „Žemaitijos dvarų paveldas „Alkos“ muziejuje: „Dvaro parko vaizdas“, „Estera prieš Artakserksą“ ir „Ponios de Montespan (1640-1707) portretas“. O Žemaičių muziejui „Alka“ liko sulaukti pastato renovacijos pabaigos ir galėsime restauruotas muziejines vertybes eksponuoti naujose ekspozicijose, taip pradžiugindami lankytojus“, – sėkmingu projekto įgyvendinimu džiaugėsi vyr. fondų saugotoja T. Žulkutė.
