Restauruos medinę Ilguvos dvaro bažnyčią
Šakių rajone esančiam Ilguvos dvaro sodybos statinių kompleksui priklausanti 1813–1814 metais statyta Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir varpinė šiuo metu yra kritinės būklės, prašyte prašosi restauracijos. Būtini konstrukciniai, architektūriniai tyrimai, padėsiantys įvertinti pastatų būklę ir parinkti tinkamus restauravimo sprendinius.
Kultūros ministrui patvirtinus Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje įgyvendinimo 2020 metų programą ir skyrus lėšų, atsirado reali galimybė pasirūpinti šiais unikaliais pastatais.
Šių metų gegužę įvertinti situacijos ir būsimų darbų į Ilguvą atvyko BĮ Kultūros infrastruktūros centro atstovė, KPD Marijampolės skyriaus vedėja, Vilkaviškio vyskupijos Šakių dekanato dekanas. Pasitarime dalyvavo ir Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios parapijos klebonas. Konstatuota, kad būsimi darbai bus didelės apimties (pamatų, fasadų, stogo ir vidaus sutvarkymas). Bus atkurti prarasti puošybos elementai, autentiškos bažnyčios interjero spalvos. Restauravus nepaprasto grožio kultūros paveldo objektą, tikimasi čia pritraukti daugiau lankytojų. Dvaro istorija labai įdomi, čia persipynė daug garsių žmonių pėdsakų.
Kaip Panykai tapo Ilguva
1583 metais dabartinė Ilguva Zapyškio parapijos aprašyme vadinama Panykiais. XVII amžiaus pirmoje pusėje žemės priklausė Gardino teisėjui Grigalijui Masalskiui, kurio sūnus Aleksandras pardavė dalį Panykių žemių. Jas 1640 metais įsigijo Žemaičių katedros prelatas, Veliuonos klebonas Liudvikas Talko-Grincevičius-Ilgovskis (Talko-Hryncewicz-Iłgowski). Greta jau esančio kaimelio jis įkūrė vasaros rezidenciją, kuriai priklausė trys palivarkai. 1694 metų duomenimis, čia buvo didelis namas, du svirnai, tvartai, daržinė, kepykla, pirtis ir bravoras. 1758 metais dvarą su keliais gretimais palivarkais nusipirko Veliuonos klebonas Viktorinas Talko-Grincevičius-Ilgauskas.
1765 metais dvaro sodybos teritorijoje buvo pastatyta medinė bažnyčia. Dvarą 1767 metais paveldėjo brolio Pranciškaus sūnus Jonas Grincevičius, karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio (1762–1798) dvaro šambelionas. Tuo metu Panykus imta vadinti Ilguva. 1790 metais buvo pastatyti mediniai dvaro rūmai. Po Jono mirties 1806 metais dvarą valdė jo žmona Kristina de Karpe Grincevičienė (mirė 1852 m.). 1814 metais ji su parapijiečiais fundavo naujos bažnyčios (sudegusios vietoje) statybas.
Ilguvoje gyveno ir Beatričė Grincevičiūtė
1852 metais dvaro turtus paveldėjo sūnus Julijonas Grincevičius (1800–1861), Marijampolės apskrities Taikos teisėjas, Vilniaus universitete baigęs medicinos studijas. Po jo mirties 1861 metais dvaras atiteko sūnui Henrikui (1824–1878). Jo valdymo metu buvo pastatytas mūrinis kumetynas, parapijos namai bei tvartai. Ilguvos dvaro paveldėtoja tapo Henriko duktė Ona bei jos vyras, smuikininkas, kompozitorius, dirigentas Emilis Mlynarskis (1870–1935), gimęs Kybartuose. 1897 metais šeima persikėlė gyventi į Varšuvą. Emilis 1900 metais tapo pirmuoju įkurtos Varšuvos filharmonijos dirigentu.
Pats kompozitorius su žmona Ona Ilguvoje pastoviau gyveno 1905–1914 metais. 1929–1931 metais gyveno JAV, Filadelfijos mieste, dirbo miesto orkestre ir operoje bei dėstė universitete. 1931 metais grįžo į Varšuvą, 1932–1933 metais buvo Varšuvos operos direktoriumi. 1934 metais išrinktas Lenkijos kompozitorių asociacijos prezidentu.
E. Mlynarskis finansiškai parėmė žmonos Onos sesers Vandos dukrą dainininkę Beatričę Grincevičiūtę (1911–1988), kuri gyveno Ilguvos dvare, o 1921–1928 metais Varšuvoje pas Mlynarskius mokėsi dainavimo. Varšuvoje ji baigė aklųjų ir nebyliųjų institutą, o 1933–1940 metais mokėsi Liaudies konservatorijoje Kaune. 1937 metais pradėjo dainuoti per radiją. Nuo 1943 metų rengė solo koncertus. 1944–1946 metais buvo Lietuvos filharmonijos, 1946–1965 metais – Lietuvos radijo solistė.
Dvare rinkosi daug žymių žmonių
Į Ilguvos dvarą iki Antrojo pasaulinio karo atvykdavo ir dvarininkų dukters Anelijos Mlynarskos (1911–2002) vyras, pianistas Artūras Rubinšteinas (1887–1982). Dažnai lankydavosi ir Lenkijos mokslų akademijos narys, antropologas, profesorius Julijonas Talko-Grincevičius (1850–1936). Svečiuodavosi ir kiti žymūs to meto Lenkijos ir Lietuvos visuomenės atstovai: dailininkas Ferdinandas Ruščicas (1870–1936), prozininkas, dramaturgas Steponas Žeromskis (1864–1925), pianistas ir valstybės veikėjas Ignacas Janas Paderevskis (1860–1941), dirigentas Gžegožas Fitelbergas (1879–1953), kompozitorius, dirigentas, muzikos publicistas, pedagogas Stasys Šimkus (1887–1943), kunigas, Peterburgo akademijos hebraistikos profesorius Justinas Bonaventūra Pranaitis (1861–1917), kunigas, teologijos mokslų daktaras Antanas Civinskas (1867–1913) ir kiti. Po vyro mirties 1935 metais Ona Mlynarskienė grįžo gyventi į Ilguvą. 1940 metais sovietų valdžia dvarą nacionalizavo. Jame įrengė senelių-invalidų namus, o vėliau dar buvo rekonstruota dalis dvarui priklausiusių pastatų. Nuo 2010 metų pensionatas pavadintas socialinės globos namais.
