31 kovo, 2023

Rež. Jurkštas apie Viljamą Šekspyrą: gebėti ne tik be saiko garbinti, bet ir pasijuokti

L. Jurkštas

Šiuo metu Keistuolių teatre režisierius Linas Jurkštas intensyviai ruošiasi artėjančiai spektaklio „Šekspyro raštai sutrumpintai“ premjerai. Spektaklis yra statomas pagal pasaulyje itin garsią „Reduced Shakespeare Company“ pjesę, kuri atskleidžia vyraujančius minimo autoriaus interpretavimo kanonus, leidžia suabejoti turimomis žiniomis ir į visa tai pasižiūrėti su humoru. Premjera įvyks balandžio 27, 28 dienomis. Su L. Jurkštu kalbamės apie pasiruošimą būsimai premjerai bei jo paties santykį su Viljamo Šekspyro kūryba.

Kaip kilo sumanymas statyti šį spektaklį? 

– Po spektaklio „Apie nieką” premjeros režisierius Aidas Giniotis parodė šią pjesę. Kadangi ji turėjo teminį tęstinumą su mūsų anksčiau statytu spektakliu, nusprendėme pradėti jos statymo darbus.

– Gal galėtumei papasakoti, kaip vyksta kūrybinis procesas? Kiek žinau, kviečiate dalyvauti Vilniaus rajono mokyklas… 

– Procesas labai paprastas. Statome spektaklį apie Šekspyrą, o jo kūriniai yra mokyklų programų dalis.

Atrodo, kad visi žino Šekspyrą, bet tik dalis supranta apie ką jis, tarp jų ir aš pats. Todėl drauge su kūrybine komanda sumąstėme organizuoti susitikimus su mokiniais, kuriuose jie pristatys, kas jiems yra Šekspyras, ką jie apie jį mano. Taip pat jie atliks įvairias užduotis, kurias jau vėliau panaudosime spektaklio kūrimo metu. Šiuo metu jau yra atrinktos mokyklos, jau turėjome pirmuosius susitikimus.

– Koks tavo paties santykis su Šekspyru?

– Visada maniau, kad kažkas labai keisto yra nutikę su Šekspyro vertimais į lietuvių kalbą. Jei skaitai sonetus, atrodo, lyg ir viskas gerai, o su epine kūryba yra šiek tiek kitaip.  Man kyla klausimų todėl, kad Šekspyro kalba nėra šiuolaikinė anglų kalba, o lietuvių vertimai lyg užstrigę to vertimo laikotarpyje… Žinoma, aš nesakau, kad imčiausi šio darbo pats. Bet kažkas yra papuvę tuose vetimuose.

Studijuodamas Anglijoje atkreipiau dėmesį, kad Šekspyro gimtinėje į šį rašytoją žiūrima kiek kitaip nei pas mus. Aš pats bandau žiūrėti taip, kaip žiūri britai – gebant ne tik be saiko garbinti, bet ir pasijuokti. Lietuvoje toks santykis, kai tu gali ir šaipytis, ir mylėti vienu metu, tik dabar ima formuotis. Labai laukiu pirmo lietuviško komedijos žanro filmo apie partizanus.

– Ar pameni kokį įspūdį (ne) padarė Šekspyro kūriniai mokykloje?

– Mokykloje, nepaisant to ar domiesi teatru ar ne, dramų skaitymas man būdavo labai keistas dalykas. Mano nuomone, jei tu skaitai dramas, arba tau yra kažkas labai negerai ir tu tikrai iš to patiri malonumą, arba tu skaitydamas žinai, kaip skaitomos dramos pavirsta spektakliais ir gebi tuos spektaklius įsivaizduoti.

O mokykloje man paliko įspūdį Šekspyro sonetai. Ypač išgirdus visą kontekstinę istoriją: kaip jie buvo rašomi, kad jie turi savo taisykles, kad tai buvo intelektualaus žmogaus pasipuikavimas prieš draugus… Tai sužinojus, skaitymo procesas tapo aiškesnis ir malonesnis.

Šiuo metu Keistuolių teatre režisierius Linas Jurkštas intensyviai ruošiasi artėjančiai spektaklio „Šekspyro raštai sutrumpintai“ premjerai. Spektaklis yra statomas pagal pasaulyje itin garsią „Reduced Shakespeare Company“ pjesę, kuri atskleidžia vyraujančius minimo autoriaus interpretavimo kanonus, leidžia suabejoti turimomis žiniomis ir į visa tai pasižiūrėti su humoru. Premjera įvyks balandžio 27, 28 dienomis. Su L. Jurkštu kalbamės apie pasiruošimą būsimai premjerai bei jo paties santykį su Viljamo Šekspyro kūryba.

Kaip kilo sumanymas statyti šį spektaklį? 

– Po spektaklio „Apie nieką” premjeros režisierius Aidas Giniotis parodė šią pjesę. Kadangi ji turėjo teminį tęstinumą su mūsų anksčiau statytu spektakliu, nusprendėme pradėti jos statymo darbus.

– Gal galėtumei papasakoti, kaip vyksta kūrybinis procesas? Kiek žinau, kviečiate dalyvauti Vilniaus rajono mokyklas… 

– Procesas labai paprastas. Statome spektaklį apie Šekspyrą, o jo kūriniai yra mokyklų programų dalis.

Atrodo, kad visi žino Šekspyrą, bet tik dalis supranta apie ką jis, tarp jų ir aš pats. Todėl drauge su kūrybine komanda sumąstėme organizuoti susitikimus su mokiniais, kuriuose jie pristatys, kas jiems yra Šekspyras, ką jie apie jį mano. Taip pat jie atliks įvairias užduotis, kurias jau vėliau panaudosime spektaklio kūrimo metu. Šiuo metu jau yra atrinktos mokyklos, jau turėjome pirmuosius susitikimus.

– Koks tavo paties santykis su Šekspyru?

– Visada maniau, kad kažkas labai keisto yra nutikę su Šekspyro vertimais į lietuvių kalbą. Jei skaitai sonetus, atrodo, lyg ir viskas gerai, o su epine kūryba yra šiek tiek kitaip.  Man kyla klausimų todėl, kad Šekspyro kalba nėra šiuolaikinė anglų kalba, o lietuvių vertimai lyg užstrigę to vertimo laikotarpyje… Žinoma, aš nesakau, kad imčiausi šio darbo pats. Bet kažkas yra papuvę tuose vetimuose.

Studijuodamas Anglijoje atkreipiau dėmesį, kad Šekspyro gimtinėje į šį rašytoją žiūrima kiek kitaip nei pas mus. Aš pats bandau žiūrėti taip, kaip žiūri britai – gebant ne tik be saiko garbinti, bet ir pasijuokti. Lietuvoje toks santykis, kai tu gali ir šaipytis, ir mylėti vienu metu, tik dabar ima formuotis. Labai laukiu pirmo lietuviško komedijos žanro filmo apie partizanus.

– Ar pameni kokį įspūdį (ne) padarė Šekspyro kūriniai mokykloje?

– Mokykloje, nepaisant to ar domiesi teatru ar ne, dramų skaitymas man būdavo labai keistas dalykas. Mano nuomone, jei tu skaitai dramas, arba tau yra kažkas labai negerai ir tu tikrai iš to patiri malonumą, arba tu skaitydamas žinai, kaip skaitomos dramos pavirsta spektakliais ir gebi tuos spektaklius įsivaizduoti.

O mokykloje man paliko įspūdį Šekspyro sonetai. Ypač išgirdus visą kontekstinę istoriją: kaip jie buvo rašomi, kad jie turi savo taisykles, kad tai buvo intelektualaus žmogaus pasipuikavimas prieš draugus… Tai sužinojus, skaitymo procesas tapo aiškesnis ir malonesnis.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 


16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

31 kovo, 2025

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti […]

30 kovo, 2025

Pavasaris – naujų pradžių metas, o Lietuvos mėgėjų teatrams tai ir svarbaus metų įvykio laikas: šeštadienį didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

19 kovo, 2025

Vilniuje ant Tauro kalno įsikursianti viena svarbiausių valstybės koncertinių įstaigų nuo šiol vadinsis savo istoriniu pavadinimu: Nacionalinė koncertų salė – […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

17 kovo, 2025

Kovo 11–14 dienomis Telšių rajono delegacija, gavusi kvietimą iš Gedolah Ateres Shlomo Ješivų tinklo – Telz Ješivos vyriausiojo Rabino Sholem […]

16 kovo, 2025

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

13 kovo, 2025

2025 m. pavasarį Šiaulių kultūros centras pasitinka džiugiomis nuotaikomis. Nuo 2023 metų pradžios vykę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų […]

Rokiškio krašto muziejus
12 kovo, 2025

Lietuvos muziejuose apsilankė 5 940 180 žmonių. Tai 3 proc. daugiau nei 2023 m., kai sulaukta 5 757 057 lankytojų (2022 m. […]

Regionų naujienos