Ričardas Malinauskas: „Sieksime, kad savivaldybėms būtų sudarytos sąlygos panaudoti ES lėšas ir įgyvendinti žmonėms reikalingus projektus“

Antradienį Vilniuje įvyko Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos posėdis. Kaip pažymėjo LSA prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, didžiausias dėmesys posėdyje buvo skiriamas savivaldybių finansiniams instrumentams, tarp jų – galimybėms skolintis lėšų ir dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) investicijų projektus.

LSA diskusijas minėtu klausimu aktyviai pradėjo dar praėjusių metų pabaigoje, nes nuo 2016 metų sausio 1 dienos įsigaliojus Konstituciniam įstatymui, numatančiam savivaldybių fiskalinės drausmės sugriežtinimą, nuo šių metų savivaldybėms net kelis kartus sumažintos grynojo metinio skolinimosi investicijoms galimybės. Toks apribojimas turės ypač neigiamos įtakos savivaldybių dalyvavimui įgyvendinant 2014-2020 metų ES investicijų projektus, nes savivaldybės turės juos didžiąja dalimi „kofinansuoti“ ne iš pasiskolintų, o iš savų lėšų. Jei dalis savivaldybių ir rastų galimybių skirti lėšų, tai sudarytų ne daugiau kaip 3,5 procento projektų vertės, tuo tarpu ES fondų lėšomis finansuojamuose projektuose savivaldybės turi užtikrinti vidutiniškai nuo 7,5 iki 15 proc. projektų nuosavų lėšų indėlį.

Kaip teigė R. Malinauskas, sugriežtinta skolinimosi tvarka savivaldybes apriboja per stipriai. „Susidariusią situaciją iliustruosiu Druskininkų savivaldybės pavyzdžiu. Pagal naująją tvarką, vertinant 2016 metų savivaldybės biudžeto skaičius, per metus galėtume pasiskolinti tik iki 250 tūkst. eurų, kai tuo tarpu planuojamiems investiciniams projektams reikia kelis kartus daugiau. Jeigu neįgyvendinsime projektų panaudodami ES lėšas, vėliau visus projektus turėsime įgyvendinti tik už savo lėšas, o tai sudarytų žymiai didesnę sumą, nei reikėtų skolintis. Kadangi savivaldybių biudžetai labai riboti, projektų įgyvendinimas savo lėšomis užsitęstų labai ilgai“,  – komentavo R. Malinauskas.

LSA posėdyje dalyvavo Finansų ministras Rimantas Šadžius, pristatęs Finansų ministerijos siūlymą suteikti savivaldybėms teisę visą sausio 1 dienai sukauptą praėjusių metų likutį naudoti kitais metais, pirmiausiai padengiant praėjusių metų įsiskolinimus, o likusią sukauptų lėšų dalį – kitoms savivaldybės reikmėms, tarp jų – ir investicijų projektams finansuoti. Tai, pasak ministro, būtų galima padaryti pakeitus Biudžeto sandaros įstatymą.

Kaip vieną iš būdų padidinti savivaldybių galimybes dalyvauti įgyvendinant ES investicijų projektus finansų ministras pristatė naują instrumentą – sąlyginę subsidiją savivaldybių projektų nuosavo indėlio finansavimui iš valstybės biudžeto lėšų. Ši subsidija – tai savivaldybei iš valstybės biudžeto skiriamas finansavimas jos nuosavų lėšų indėliui padengti įgyvendinant ES struktūrinių fondų bendrai finansuojamus projektus, kurą visą arba jos dalį savivaldybė privalo grąžinti, jeigu įgyvendinus projektą, neatitiks kriterijų, nustatytų LRV nutarimu. Tarp jų – savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų balansas, projekto poveikis savivaldybės ekonominiams rodikliams bei savivaldybės dalyvavimas energetinio efektyvumo skatinimo ir kitose programose, įgyvendinamose naudojant finansines priemones.

Parengta pagal LSA informaciją