Rietenos dėl balkonų ir liftų – sprendžiam demokratiškai ar itališkai?
Per ilgus metus išmokome, jog bendra visų nuosavybė, visų žemė ir visų kolūkis – nieko gero. Tačiau kai kurie objektai nuo tų senų laikų vis tiek liko visų – pavyzdžiui, bendro naudojimo patalpos daugiabučiuose. Ir čia prasideda kaimynų ginčai, kam reikia mokėti už stogą, jei jis ne virš tavo galvos, arba už liftą, jei gyveni pirmame aukšte.
Ne mažiau pasipiktinimo šūksnių aidi ir dėl balkonų. Pasiryžus renovacijai šie ginčai neretai virsta nesibaigiančiomis rietenomis – mat už liftą ir balkonų atnaujinimą tokiu atveju reikia mokėti visiems be išimties ir ne vieną šimtą eurų. Seimo aplinkos apsaugos komiteto politikai teigė sulaukiantys daugybės nusiskundimų dėl tokios tvarkos.
„Yra dvi problemos. Pirmoji – balkonai, antroji – liftai“, – trumpai visų konfliktų priežastis pristatė komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Pasikvietęs viceministrę Daivą Matonienę bei kitus už būstą atsakingus Aplinkos ministerijos atstovus, A. Salamakinas prašė pasidalinti idėjomis, kaip reikėtų keisti įstatymus, kad žmonės iš tiesų neturėtų mokėti už tai, ko neturi ar kuo nesinaudoja.
Pasiūlymas: tegu gyventojai nusprendžia balsų dauguma
„Du kartus jau esame teikę šio įstatymo pataisas, tačiau jos buvo atmestos Seimo. Yra Lietuvos Aukščiausiojo teismo išvada, išaiškinimas, kad liftas yra bendrosios nuosavybės objektas“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Tačiau ji tikino, jog tikrai dar liko būdų, kaip nuo žmonių pečių nuimti papildomų mokesčių naštą.
„Esame paruošę kelių Civilinio kodekso straipsnių pakeitimo projektą. Dabar pirmųjų aukštų gyventojai yra atleidžiami nuo einamųjų išlaidų – nemoka už elektros energiją liftui. Norime suteikti galimybę juos atleisti nuo mokėjimų ir už kitas lifto priežiūros sąnaudas: eksploatavimo, techninės priežiūros ir kitas. Civilinio kodekso pataisomis būtų suteikta galimybė jiems už tai nemokėti, tai įsirašytų į bendro objekto naudojimo aprašą“,– sakė D. Matonienė.
Ji pabrėžė, jog įtvirtinus tokią teisę Civiliniame kodekse ji būtų aukščiau nei įvairūs nutarimai, žemesniųjų aukštų gyventojai galėtų ja pasinaudoti.
„Ar teisingai supratau: patys gyventojai turės nuspręsti, ar pirmųjų aukštų gyventojai mokės už liftą? Manote, jog 7 ar 8 aukštai tam pritars?“ – teiravosi Aplinkos komiteto narys Arūnas Dudėnas.
D. Matonienė patvirtino, jog sprendimas būtų priimamas bendru susitarimu gyventojų susirinkime.
„Užkrausime patiems gyventojams prievolę suskirstyti savo daugiabučio kaimynus į mokančius ir nemokančius“, – pasiūlymu suabejojo komiteto narys Darius Ulickas.
Avarinis balkonas kelia grėsmę visiems
„Tačiau pagalvokite apie moralinę pusę: na, neturiu aš balkono. Tuo metu kitas pasidarė balkone gyvenamas patalpas. Na, kodėl turiu mokėti?“ – besipiktinančių gyventojų pusėn stojo A. Salamakinas.
„Situaciją suprantu, tačiau ar reikia gyventojų sprendimo galimybę perkelti į Civilinį kodeksą? Ar tokiu būdu išspręsime problemą?“ – abejojo D. Ulickas.
Aplinkos ministerijos specialistės patvirtino, jog tuomet bent jau būtų sukurta kažkokia išeitis iš situacijos.
„Tuomet jei komiteto nariams skambinės ir skųsis (gyventojai, – red. past.), bent jau galėtume pasakyti: „pasidarykite namo gyventojų susirinkimą ir nuspręskite“. Dabar jie neturi jokios teisės išvis kažką daryti. Pritariu viceministrės pasiūlymui“, – teigė A. Salamakinas.
L. Balsys svarstė, jog šių nesutarimų lopšys – butų privatizavimas.
„Jei butai būtų neprivatizuoti – nebūtų problemos. Kadangi jie yra privatizuoti, net ir pakeitus kažkurį Civilinio kodekso punktą, man atrodo, teismai pripažins, kad į bendrąją nuosavybę patenka viskas. Plėtodami viceministrės gerą idėją, galbūt atrastume kokį nors būdą. Pavyzdžiui, žmogus negali atsisakyti teisės į nuosavybę, tačiau jei ja nesinaudoja, galbūt jis ją gali perleisti kitiems bendrasavininkiams? Tik reikėtų surasti teisingą formuluotę tam“, – siūlė komiteto narys Linas Balsys.
„Dėl liftų – tiek to, bet dėl balkonų, lodžijų ir terasų turiu savo nuomonę. Šių dalių remontas susijęs ir su tais, kurie gyvena viršuje arba apačioje. Palikdami terasų ir balkonų tvarkymą tik tų, kurie jais naudojasi reikalui, mes iš esmės pasmerkiame jų sutvarkymą. Tik kai tai yra bendra nuosavybė – tik tuomet įmanoma tai vargšei bobulytei sutvarkyti balkoną. O avarinis balkonas kelia grėsmę visiems“, – sakė A. Stancikienė. (Olgos Posaškovos, LRS.lt nuotr. dešinėje).
„Kaip jis man kels grėsmę, jei neturiu balkono?“ – nesuprato A. Salamakinas.
„Gali nukristi!“ – atsakė A. Stancikienė.
„Na, aš po balkonais nevaikštau“, – samprotavo komiteto pirmininkas.
Atsiranda ir daugiau „bendro naudojimo“ dalių
Vis tik A. Stancikienės nuomonei pritarė ir viceministrė D. Matonienė, pripažinusi, jog ir šiandien kai kuriuose namuose balkonai tiesiog nukrenta. Jie yra dalis namo laikančiosios konstrukcijos, todėl turėtų būti traktuojami kaip bendra nuosavybė. Tačiau galima priimti sprendimą, jog visi gyventojai finansuoja būtent laikančiųjų konstrukcijų tvarkymą, o apdailą, balkono įstiklinimą – tie butai, kuriems balkonas ir priklauso.
„Vis tiek nesuprantu: bus koks milijonierius antrame aukšte įsirengęs savo patalpas, o pirmame aukšte gyvenantis pensininkas turės jį finansuot, kad susiremontuotų balkoną!“ – egzistuojančia tvarka piktinosi A. Salamakinas.
Į susirinkimą atvykę daugiabučių gyventojų atstovai buvo įsitikinę, jog gyventojai neturi mokėti už tai, kuo nesinaudoja.
Komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen uždavė klausimą ir kartu pateikė pasiūlymą, jog renovaciją atliekančios įmonės galėtų sudaryti sutartis su kiekvieno buto savininku atskirai. Kiekvienoje sutartyje būtų nurodyta, ar butas su balkonu, ar ne, kuriame aukšte, ar jo gyventojai naudojasi liftu.
„Ar turi antrame aukšte gyvenantys gyventojai naudotis liftu? Gal tada įveskime tvarką, kad renovuojant daugiabučius už kampiniuose butuose esančių grindų apšiltinimą moka visi gyventojai? Nes juk praktiškai ir šios namo dalys yra bendro naudojimo. Turbūt jaučiate analogiją“, – siūlė komiteto narys ir pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas.
Kam priklauso daugiabučio liftas?
„Civiliniame kodekse taip pat nurodyta, kad visi namo butų savininkai privalo kaupti kaupiamąsias lėšas. Bet niekas to nedaro, – pareiškė parlamentaras L. Balsys (LRS.lt nuotr. kairėje) ir iškart sulaukė priešaravimų, jog gyventojai lėšas vis tik kaupia. – Na, daro, bet nepakankamai. Nes juk lifto keitimas turėtų būti dengiamas iš šių lėšų, kurias kaupia visi gyventojai. Dabar dalis gyventojų net nežino, kur dingo jų kauptos lėšos. Taigi liftas pakeičiamas ir kainą padalina visiems žmonėms.“
L. Balsys svarstė, jog kaupiant lėšas jau būtų galima numatyti didesnį kaupimą tiems, kas naudojasi liftu ir mažesnį tiems, kas nesinaudoja. Dabar fiksuojama skola ir ji padalinama visiems gyventojams po lygiai.
Tuo metu gyventojų atstovė, A. J. Povilaičio gatvės name gyvenanti Irina Bogdanovič jau kelerius metus kovoja dėl to, jog jai neteisingai priskaičiuotas mokestis už name pakeistą liftą.
Susirašinėdama su įvairiomis institucijomis (viena iš jų – Darbo inspekcija), moteris gavo atsakymą, jog pagal įstatymus name esantis liftas priklauso bendrovei „Karoliniškių būstas“.
„Darbo inspekcija taip pat atsakė, kad lifto savininku gali būti vienas iš gyventojų, gavęs kitų gyventojų įgaliojimą“, – sakė I. Bogdanovič.
Beje, oficialiuose dokumentuose netgi nėra įforminta, jog namas liftą apskritai turi.
„Bendrovė „Karoliniškių būstas“, kaip administruojanti įmonė, sudaro sutartį su liftų priežiūros bendrove gyventojų vardu, – galvą purtė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė. – Liftas yra bendro naudojimo objektas. Tai yra namo įranga. Visi bendro naudojimo objektai priklauso gyventojams, proporcingai jų turimam namo plotui.“
I. Bogdanovič neatlyžo: „Tačiau plotas liftu nevažinėja! Už butą dabar viena turiu sumokėti 4000 litų. O viršuje gyvena 5-iese ir dar šuo! Kas daugiau liftu naudojasi?!“
Ar galime pasinaudoti italų patirtimi?
Pradėjus svarstyti, kokias įstatymo pataisas teikti, premjero patarėja Jūratė Juozaitienė pasiūlė padaryti junginį iš D. Matonienės ir L. Balsio pasiūlymų – kad gyventojai susirinkime balsuodami galėtų perleisti savo dalinės nuosavybės dalį kitiems gyventojams.
„Žiūrėkite, turiu vieną pavyzdį, – vėl įsiplieskus ginčui pasiūlė A. Stancikienė. – Aš buvau susidūrusi su analogiška situacija Palermo mieste (Italijoje, – red. past.). Ten nuomodamiesi būstą į 6-ą aukštą lipome laiptais. Nes ten gyventojai patys pareiškia norą naudotis liftu ir tuomet jiems tenka visos su jo eksploatacija susijusios išlaidos. Mūsų buto šeimininkai nebuvo sudarę naudojimosi liftu sutarties. O tie, kas nori juo naudotis, turi specialias korteles ir tik jas turėdami gali važiuoti liftu. Žinoma, nežinau, kiek lėšų tai (kortelių sistemos įrengimas, – red. past.) kainuotų.“
Posėdyje nuskambėjo mintis, jog vienintelės administravimo bendrovės neturi atskirų individualių sutarčių su butų savininkais – juk vanduo, elektra, šildymas taip pat tiekiamas visiems bendrai, tačiau bendrovės su kiekvieno buto savininkais sudaro sutartis.
Svarstyta, jog individualios sutartys su kiekvienu buto savininku išspręstų amžinus ginčus dėl balkonų ir lifto. Nes kiekvienoje sutartyje būtų galima numatyti, kuo žmogus naudojasi, kuo – ne.
„Manau, kad tai įneštų tik dar daugiau chaoso, – abejojo Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas. – Tuomet name galėtų atsirasti keli administratoriai, keli šiukšlių vežėjai, keli elektros bendroms reikmėms tiekėjai.“
Neradus jokio geresnio pasiūlymo nuspręsta viceministrės D. Matonienės pasiūlymą (kad atleisti kaimynus nuo mokesčio už liftą ar balkonų tvarkymą gali daugiabučio gyventojai balsuodami susirinkime balsų dauguma) šiek tiek patobulinti ir teikti svarstyti Seimui.
