Rimanto Stankevičiaus knygos „Nepadariusi tautai gėdos: Onos Šimaitės gyvenimo fragmentai“ pristatymas
2022 m. vasario 2 d. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje vyko Rimanto Stankevičiaus knygos „Nepadariusi tautai gėdos: Onos Šimaitės gyvenimo fragmentai“ pristatymas, kuriame dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir kiti svečiai.
Bibliotekininkė, pedagogė, publicistė, Vilniaus geto žydų gelbėtoja ir Pasaulio tautų teisuolė Ona Šimaitė gimė 1894 m. sausio 6 d. Akmenėje. Ieškodami darbo O. Šimaitės tėvai apsigyveno Rygoje, ten ji baigė pradinę mokyklą, gimnaziją. 1922 m. O. Šimaitė grįžo į Lietuvą. Kaune kurį laiką dėstė žydų mokykloje, nuo 1937 m. dirbo bibliotekininke įvairiose bibliotekose (Abelio Balošerio, Lietuvos vaikų draugijos, Vytauto Didžiojo universiteto). 1924 m. įstojo į Lietuvos universitetą (nuo 1930 VDU) studijuoti humanitarinių mokslų.1939 m. persikėlė į Vilnių. 1940–1944 m. dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje.Per nacių okupaciją, O. Šimaitė tapo geto kalinių rėmėja, padėdavo gauti maisto, netikrų dokumentų (tam skyrė ir savo pajamų), į getą įnešdavo reikalingų daiktų, ginklų, išnešdavo laiškus, vertingas knygas, rankraščius . Ieškojo būdų, kaip žmonės galėtų pabėgti iš geto slėptuvių, globėjų ir slėptuvių gelbėjamiems žydų vaikams, slėpė pabėgėlius. Tikslus O. Šimaitės išgelbėtų žydų skaičius nėra žinomas (1963 m. Argentinos lietuvių laikraštyje parašyta, kad apie 100). Už pagalbą žydams ne kartą buvo patekusi į gestapo akiratį, tris kartus buvo suimta, paleista padedant Vilniaus universiteto darbuotojams. 1944 m. balandžio 28 d. suimta, kai vienam vaikui parūpino padirbtus dokumentus ir įtaisė jį į našlaičių namus. Vilniaus universiteto rektoriaus M.
Ji buvo viena pirmųjų Lietuvos piliečių, gavusių Pasaulio tautų teisuolės vardą (1966 m. kovo 15 d.). 2006 m. (po mirties) buvo apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
