Rimvydas Laužikas alytiškiams atskleidė tradicinės lietuviškos virtuvės subtilybes
Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta vertinga knyga „Senieji lietuviški receptai. Lietuvos gaspadinių receptai“. Leidinio autorių tandemas – Anželika ir Rimvydas Laužikai – Lietuvoje gerai žinomi kulinarinio paveldo tyrinėtojai, kurie atrinko ir susistemino mūsų kraštui būdingų patiekalų receptus. Knygoje pateikiamos trumpos patiekalų istorijos, autentiški ir šiems laikams pritaikyti receptai.
Papasakoti apie knygos turinį ir jo atsiradimo aplinkybes bei pabendrauti su alytiškiais atvyko lietuviškos virtuvės tyrinėtojas, daugiau nei dešimties knygų autorius, istorikas prof. Rimvydas Laužikas. Jis atviravo, jog įdomiausias ir atsakingiausias darbas, rašant pastarąją knygą, buvo atrinkti lietuviškus receptus ir atsakyti į anaiptol nepaprastą klausimą, kas yra lietuviška virtuvė.
„Mes esame sausumos civilizacija. Mums šventas daiktas – gamtos gėrybės. Įdomu, kad tokioje mažoje dabartinės Lietuvos teritorijoje turime tokias skirtingas gastronomines tradicijas. Tai nulemta skirtingų gamtinių sąlygų“, – teigia R. Laužikas.
Profesorius siūlo Lietuvą suvokti kaip daug didesnę kultūrinę erdvę, neribojamą nei dabartinių valstybės ribų, nei kalbinio arealo. Mūsų, lietuvių, gastronominė regiono kultūra istoriškai esą yra susiklosčiusi kaip plati ir įvairialypė sąvoka, o archajiškoji lietuviškoji virtuvė esanti daug senesnė nei valstybė.
„Istorijoje taip nutiko, kad Lietuvos valstybė niekada nebuvo tautinė ir visada – daugiakultūrė. Iki pat Antrojo pasaulinio karo mūsų krašte gyveno didelės žydų, lenkų, vokiečių bendruomenės. Kita vertus, Lietuvos valstybę sukūrė lietuviai, tad istorijoje turėjome ne tik lietuvius valstiečius, bet ir lietuvius bajorus, didikus, valdovus, miestiečius. Tad kalbėti apie lietuvišką gastronomijos tradiciją atsisakant jų būtų neteisinga. Tai būtų šios daugiatautės, daugiakultūrės, įvairiasluoksnės tradicijos skurdinimas. Dėl to, į knygos „ilgąjį sąrašą“ pateko beigeliai, kibinai, šimtalapis, bigosas, baumkuchenas (šakotis). Kai kurie jų buvo atrinkti ir į knygos receptų dalį“, – teigia R. Laužikas.
Leidinio „Senieji lietuviški receptai“ idėja – ne tik atrinkti ir pateikti patiekalų receptus, bet ir parodyti tradicijos tęstinumą, parenkant dabar žinomų patiekalų receptus iš senųjų, XIX a. II pusės – XX a. I pusės gastronomijos knygų. O greta pristatant ir tų knygų autores – Lietuvos gaspadines. Juk gastronominė tradicija yra priskirtina nematerialaus paveldo tradicijoms, o tai reiškia, kad yra susijusi su patiekalus gaminančiais ir juos valgančiais žmonėmis. Pasak R. Laužiko, receptų knyga – tai savotiška laikmečio fotografija, kuri leidžia suvokti kultūrą, kuri buvo faktiškai naudojama.
Ar žinote, kas yra Lazdynų Pelėdos lietuviški ristiniai zrazai? Ne? Tai gal tuomet jums visiškai aišku, kas tokie Liudvikos Didžiulienės-Žmonos šaltanosiai? Irgi ne? Tuomet pats metas atidžiau panagrinėti senuosius lietuviškus receptus.
„Būkite laisvi kurdami. Juk gaminant svarbu, kad valgis savo skoniu kvapu, išvaizda džiugintų jus ir jūsų artimuosius, o senosios gaspadinės nedidelius nukrypimus nuo jų receptų tikrai jums atleis. Tačiau bent kartą išbandykite ir tikrą, tokį, koks užrašytas, patiekalo receptą“, – ragina R. Laužikas.
