Rokenrolo dvasia pulsuojanti Ritos Valantytės knyga „Laužytojai“ svetingai priimta Dzūkijos sostinėje
Penktadienis Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje buvo kiek kitoks nei įprasta: skambant grupės Pink Floyd muzikai sulaukta ypatingos viešnios – žurnalistės, rašytojos Ritos Valantytės, šiuo metu gyvenančios Danijoje. Ji pargrįžo keletui dienų į Lietuvą, kad Dzūkijos sostinėje Alytuje pristatytų debiutinę savo knygą itin maištingu pavadinimu – „Laužytojai“. Savitą ir originalią susitikimo atmosferą susirinkusiems miestelėnams kūrė to meto (1980–1991) atributai: deficitiniai mandarinai ir konservuoti žirneliai, ano laikmečio populiarių grupių vinilinės plokštelės, džinsai, gauti tik per „blatą“…
Knygoje sutalpintos septynios mums puikiai pažįstamų žmonių (Oskaras Koršunovas, Aidas Giniotis, Saulius Urbonavičius-Samas, Algirdas Kaušpėdas, Arnoldas Lukošius, Arūnas Valinskas, Algis Ramanauskas) istorijos ir jų gyvenimo etiudai iš vėlyvojo sovietmečio (nuo 1980-ųjų iki pirmųjų Nepriklausomybės metų), atskleidžiantys ne tik žymių žmonių gyvenimą, bet ir to meto subkultūras (pankų, hipių, montanų ir t. t.), viešų institucijų (mokyklos, armijos ar psichiatrijos ligoninės) nerašytas taisykles bei daugelį subtilių ar sovietų laikais ir pirmaisiais nepriklausomybės metais įsišaknijusių visuomenės normų. Kaip teigia autorė, kiekvienas savo pažįstamų tarpe turėjome tų vadinamųjų „laužytojų“, nes užteko tiesiog būti kitokiu – užsiauginti ilgesnius plaukus ar užsivilkti džinsus ir tu jau ėjai prieš sistemą.
Kūrinys, anot Ritos Valantytės, nėra chronologiškai įpareigojantis – skaitant galima drąsiai užmigti, o atsikėlus skaityti nebūtinai nuo tos vietos, kurioje baigei. Istoriko Valdemaro Klumbio papildomi komentarai leidžia pažvelgti giliau, siejant įvykius su istoriniu kontekstu. Autorė, paklausta, kodėl „Laužytojai“ yra išskirtinai tik apie vyrus, nedvejodama pateikė klausytojams atsakymą: „Ir man pačiai berašant kilo toks klausimas, kaip čia su tomis moterimis, nes jų tikrai buvo (pvz. N. Oželytė, J. Ivanauskaitė)… Bet aš kažkaip nusprendžiau, kad noriu „vyriškos“ knygos. Tuo labiau, kad moterys ilgiau gyvena, tai dar bus laiko jas pakalbinti ateityje. O ir man pačiai buvo smagu apklausti vyrus, geriau pažinti jų mąstymo psichologiją.“
Tiek rašytoja, tiek su ja pokalbį mezgusi bibliotekos vadovė Vida Grišmanauskienė sutarė, kad vieniems „Laužytojai“ – tai savas gyvenimo tarpsnis, kurį dar puikiai atsimena, o kitiems, ypač jaunimui – egzotiška istorija, kurios įdomu klausytis ištempus ausis, kadangi tos maištingos asmenybės, kurių pasakojimai „nugulė“ knygoje, yra dar gyvos, beje, ir mums puikiai pažįstamos. To laikmečio prisiminimais drąsiai dalijosi ir renginio svečiai: Ilona papasakojo apie jai nutikusį įvykį su tautine juostele ir kaip ją sekęs žmogus iš KGB mandagiai perspėjo geriau jos nenešioti, o Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ prezidentas Rytis Zautra – kaip represinei sistemai nepavyko nuslopinti jo aplinkos patriotizmo ir laisvės troškimo.
Nors to meto sistema „laužė“ žmones, bet jie, savitais ir dažnai labai kūrybingais būdais, taip pat „laužė“ tą sistemą – tai buvo jų tyli, bet prasminga kova už nepriklausomybę. Šiandieniniame kontekste visi puikiai supranta, kad laisvė nėra duotybė. Ir nors mes už ją tiesiogiai ir nekovojame atvirame fronte, bet turime nepamiršti jos saugoti visais įmanomais būdais.
