Romanai biure: kokias rizikas svarbu įvertinti darbdaviui?
Džimas ir Pam seriale „Biuras“, Maikas ir Reičelė seriale „Kostiumuotieji“ – tai bene garsiausi fikciniai romantinių santykių, užsimezgusių tarp bendradarbių, pavyzdžiai. Kai tokios situacijos susiklosto realybėje, jos gali sukelti darbdaviams įvairių rizikų, pavyzdžiui – interesų konflikto, konfidencialios informacijos atskleidimo ar net priekabiavimo darbe. Tad ką svarbu žinoti darbdaviui, norint jas tinkamai suvaldyti?
Interesų konflikto rizika
Pirmiausia, romantiniai santykiai darbe gali sukelti interesų konflikto riziką, ypač jei kalbama apie vienas kitam pavaldžius darbuotojus. Esant tokiai situacijai vadovui gali kilti pagunda jo komandoje dirbančiam darbuotojui suteikti geresnes darbo ar atlygio sąlygas, pavyzdžiui, paaukštinti, pakelti atlyginimą ar suteikti daugiau atostogų.
Taip pat, rizikos gali kilti ir tada, kai artimais ryšiais susiję darbuotojai dirba toje pačioje komandoje arba yra atsakingi už susijusius procesus. Tokie romantiniai santykiai gali turėti įtakos darbo našumo sumažėjimui ar net sukelti žalą darbdaviui. Pavyzdžiui, kai vienas darbuotojas yra atsakingas už produktų gamybą, o kitas už produktų kokybės kontrolę, kyla pavojus, kad gamybos trūkumai gali būti nuslėpti, taip sukeliant žalą darbdavio verslui bei reputacijai.
Darbo kodeksas detaliai nereguliuoja, ką reiškia darbuotojo pareiga vengti interesų konflikto. Todėl darbdavys, gali priimti vidinius dokumentus, kurie apibrėžtų, kokios situacijos yra laikomos interesų konfliktu ir todėl yra draudžiamos bei kokiais atvejais darbuotojai privalo pranešti darbdaviui apie galimą interesų konfliktą. Pavyzdžiui, vidiniai dokumentai gali nurodyti, kad darbuotojai privalo pranešti apie artimus ryšius tarp vienas kitam pavaldžių darbuotojų.
Grėsmė konfidencialiai informacijai
Artimi santykiai tarp kolegų, dirbančių toje pačioje įmonėje, gali kelti grėsmę konfidencialios informacijos apsaugos užtikrinimui. Tai itin aktualu įmonėms, kurios dirba su tarpusavyje konkuruojančiais klientais (pavyzdžiui, buhalterines paslaugas teikiančioms įmonėms).
Viena iš galimų šios rizikos valdymo priemonių yra susitarimai su darbuotojais dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Visgi, net ir esant pareigai neatskleisti konfidencialios informacijos, darbdavys negali faktiškai kontroliuoti, apie ką darbuotojai kalbasi už darbo ribų, todėl yra svarbu pirmiausia užtikrinti interesų konflikto vengimo kontrolės mechanizmus. Pavyzdžiui, vidiniuose dokumentuose nustatant pareigą reguliariai atnaujinti interesų konflikto deklaraciją.
Galimas smurtas ir priekabiavimas darbe
Dar viena rizika yra susijusi su situacijomis, kai nutrūksta romantiniai santykiai tarp kolegų ar buvę mylimieji netikėtai tampa kolegomis. Tai gali sukelti ne tik nejaukią atmosferą darbo aplinkoje, tačiau ir riziką darbdaviui, nes tokiose situacijose gali kilti psichologinio ar kito smurto bei priekabiavimo grėsmė, už kurią jis gali būti atsakingas.
Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, Darbo kodekse apibrėžiamas kaip bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė. Nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka bei gali atsirasti arba atsirado fizinė, turtinė arba neturtinė žala.
Smurto ir priekabiavimo teisinis apibrėžimas yra išties platus, tad drauge dirbant darbuotojams, turintiems asmeninių nuoskaudų vienas kito atžvilgiu, padidėja rizika, kad kažkurio iš jų atžvilgiu bus panaudotas smurtas ar priekabiavimas.
Svarbu paminėti, kad nepriimtinas elgesys, pavyzdžiui, nepriimtinas fizinis kontaktas ar nuolatinis nemandagus bendravimas, gali įvykti ne tik darbo vietoje ir ne tik darbo metu. Tai gali įvykti ir su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų ar renginių, kuriuos organizuoja darbdavys, metu. Taip pat, smurto ir priekabiavimo draudimas, už kurio įgyvendinimą yra atsakingas darbdavys, taikomas ir tuomet, kai su darbu susijęs bendravimas vyksta pasitelkiant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ar socialinių tinklų programėles. Taigi, nepageidaujamas elgesys kolektyvo švenčių metu, apkalbos bendraujant su kolegomis ar kitas nepriimtinas elgesys gali būti traktuojamas kaip smurtas arba priekabiavimas.
Darbo kodeksas numato darbdavio pareigą imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti, tarp kurių – nustatyti pranešimų apie smurto ir priekabiavimo prevencijos pažeidimus nagrinėjimo tvarką arba, jei įmonėje yra vidutiniškai 50 ar daugiau darbuotojų, priimti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Taip pat, visi darbdaviai turi pareigą organizuoti mokymus darbuotojams apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.
Asmeniniai darbuotojų santykiai, peraugę į smurtą ar priekabiavimą, yra laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir gali lemti darbuotojo, kuris atlieka šiuos neteisėtus veiksmus, darbo sutarties nutraukimą be išeitinės išmokos ir įspėjimo termino.
