„Rombų“ ženklinimas pasiteisino: Kaune nė vieno žuvusiojo nereguliuojamose perėjose
Kasmet susisiekimo infrastruktūrą gerinantis ir padidintą dėmesį eismo saugumui skiriantis Kaunas pasiekė lauktų rezultatų. Analogų šalyje neturintys rombo formos ženklai ant važiuojamosios kelio dalies prisidėjo prie išsaugotų gyvybių nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose – jose žūčių nefiksuojama jau penkerius metus.
Pasiteisinęs sprendimas
Kaunas išlieka vieninteliu Lietuvos miestu, naudojančiu „rombų“ ženklinimą ant važiuojamosios kelios dalies prieš perėjas. Jau dabar galima konstatuoti – toks sprendimas pasiteisino. Per pastaruosius penkerius metus nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose nežuvo nė vienas žmogus. 2016–2018 m. mirtimi pasibaigusių nelaimingų įvykių perėjose fiksuota nuo dviejų iki penkių per metus.
„Kokybiškas susisiekimas ir saugus eismas išlieka Kauno prioritetu. Kasmet kompleksiškai tvarkoma dešimtys gatvių – nuo šviežios kelio dangos iki naujai įrengtų pėsčiųjų, dviračių takų ir tinkamo apšvietimo. Tačiau žmonių saugumą miesto gatvėse gali užtikrinti ir geros idėjos, laiku padaryti sprendimai bei įgyvendintos naujovės. Kaunas tą jau ne kartą įrodė.
Buvo nemažai plakančių liežuviais, kai ant važiuojamosios dalies, prieš pėsčiųjų perėjas, nupiešėme pirmuosius rombo formos ženklus. Institucijos kraipė galvas ir reikalavo kokio nors pagrįstumo. O mes sakėme, kad tokį pavyzdį parsivežėme iš užsienio ir pasitikime jų patirtimi. Šiandien matome rezultatą“, – primena Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Šiuo metu mieste įrengta apie 900 reguliuojamų ir nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų su kryptiniu apšvietimu. Kasmet tiek perėjų, tiek „rombų“ horizontalusis žymėjimas atnaujinamas.
„Rombai“ Kaune pradėti naudoti 2018 m. Tąkart naujovė pasitelkta remiantis Japonijos, Naujosios Zelandijos ir kitų užsienio šalių patirtimi. Vien per pirmuosius dvejus metus žymėjimas prieš perėjas padėjo skaudžių nelaimių skaičių sumažinti kone perpus.
Padeda įvertinti situaciją
„Pirmiausia, šis ženklinimas skirtas pėstiesiems ir jų saugumui užtikrinti. Įžengti į važiuojamąją dalį, įskaitant ir perėjas, galima tik įvertinus atstumą iki transporto priemonių ir jų greitį. Tačiau niekur nenurodoma, kaip žmogus, be jokių specialių žinių ir įgūdžių, turėtų tai padaryti.
Vadinamieji „rombai“ yra pagalba eismo dalyviams: jie įrengiami 30 metrų iki perėjos. Būtent toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį, žinoma, jeigu neviršija greičio“, – sako Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Imamasi papildomų priemonių
Kaune susisiekimo infrastruktūra atnaujinama kompleksiškai. Tvarkant gatves, nepamirštama ir apie pėsčiųjų, dviračių takus. Naujos pėsčiųjų perėjos įrengiamos ne tik atsižvelgiant į eismo įvykių suvestines, bet ir į gyventojų pastebėjimus.
Prieš kelerius metus Kaunas tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuris pradėjo naudoti įstrižines pėsčiųjų perėjas. Pirmoji įrengta K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje.
Esant būtinybei, pasitelkiamos papildomos priemonės: per metus suremontuojama arba įrengiama apie 1,5 km apsauginių kelio atitvarų, taip pat apie 2,2 tūkst. kelio ženklų. Pernai horizontaliuoju ženklinimu pažymėta 145 km miesto gatvių.
Naudodami vaizdo stebėjimo kameras Eismo valdymo centro specialistai reguliuoja šviesoforų ciklus, tiesiogiai stebi realius eismo dalyvių srautus.
