Rūdiškiečiai susitiko su „Misija Sibiras 2017“ dalyviu L. Kasperavičiumi
Sausio 30 dieną Rūdiškių (Trakų r.) bibliotekoje vyko susitikimas su „Misija Sibiras’17“ dalyviu Laimiu Kasperavičiumi. Į susitikimą sugužėjo didelis būrys Rūdiškių gimnazijos moksleivių su mokytojomis Loreta Masiene ir Elena Červiak, į susitikimą atėjo ir miestelio gyventojų.
L. Kasperavičius gimė ir augo Palangoje, studijavo geografiją Vilniaus universitete, dar būdamas moksleivis svajojo dalyvauti šioje ekspedicijoje ir pagaliau ryžosi tai padaryti 2017 metais. Norą dalyvauti ekspedicijoje pareiškė net 900 pretendentų, o buvo atrinkti tik 80. Laimis pateko į atranką bandomajam žygiui ir atlaikęs išbandymą tapo projekto „Misija Sibiras“ dalyviu.
Prieš demonstruodamas skaidres L. Kasperavičius dalyvaujantiems priminė projekto veiklą, kuri vyksta nuo 2006 m. Ekspedicijų metu organizuojamos kelionės į lietuvių tremties vietas, tvarkomi tremtinių kapai, susitinkama su Sibire vis dar gyvenančiais lietuviais. Tai Lietuvos jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektas, kurį rengia paramos ir labdaros fondas „Jauniems“. 16-os ekspedicijų metu sutvarkyta daugiau nei 100 lietuviškų kapinių.
Pasaulio lietuvių dieną – liepos 17-ąją – 16 misijos dalyvių vyko į Irkutsko sritį, kurioje pagal plotą tilptų 12 Lietuvų. Sovietams okupavus Lietuvą 1940–1953 metais iš Lietuvos buvo ištremta apie 130 tūkst. žmonių. Tremiamų asmenų sąrašuose buvo ne tik darbingi žmonės, bet ir senoliai, ligoniai, neįgalieji, nėščios moterys, vaikai ir kūdikiai. Kelyje į tremtį ir tremtyje žuvo apie 5 tūkstančius Lietuvos vaikų.
Vykdamas į ekspediciją Laimis ryžtingai teigė: „Savo koja žengti ten, kur buvo liejamas mūsų tautiečių skausmas, man yra didžiulė garbė. Nenoriu kalbėti, kiek ir kaip aš būsiu naudingas, tiesiog žinau – pabandysiu tai parodyti savo darbais“.
Ekspedicijos dalyviai tvarkė lietuvių amžino poilsio vietas milžiniško Sibiro plotuose, Tulūno bei Nižneudinsko rajonuose. Pasak Laimio, ekspedicijos dalyviai kapinių ieškojo vietovėse, kurių dalies žemėlapiuose jau nebėra, todėl jis su bendražygiais keliavo pėsčiomis, sunkvežimiais, valtimis. Nuo vienų kapinių prie kitų – nužygiavo daugiau nei 100 kilometrų.
Kelionės pradžioje kuprinės svėrė iki 30 kg, vėliau kiekvienas papildomas žingsnis tapo apgalvotas, kuprinių svoris tapo daug mažesnis – iki 15 kg. Dalyviai keliaudami iš vienos gyvenvietės į kitą sutiko net 8 lietuviškų šaknų turinčius žmones. Surinkti, išsaugoti ir grįžus paskleisti istorijas, pasakojimus, potyrius ir patirtis – vienas iš misijos tikslų.
Komandos nariai buvo nusiteikę ryžtingai ir žinojo, jog turės sutvarkyti kuo daugiau lietuvių tremtinių kapinių. Dvi savaites trukusioje ekspedicijoje į dangų iškilo 9 nauji lietuviškos kryždirbystės tradicijomis puošti kryžiai, o nuotaikai palaikyti misijos dalyviai nuolatos dainuodavo lietuviškas tautiškas dainas.
L. Kasperavičiui baigus dalintis įspūdžiais, jaunuolių akys spindėjo iš nuostabos. Kai kurie iš jų netgi planuoja kitais metais išbandyti savo jėgas šiame projekte. Susitikimas atskleidė projekto „Misija Sibiras“ svarbą, paskatino atsakingiau, pagarbiau žvelgti į tautos praeitį ir parodė, kokiais būdais galima to siekti.
