Rūdiškiečiai susitiko su „Misija Sibiras’19“ dalyve Sandra Šalče
Gruodžio 18-osios vakarą Rūdiškių bibliotekoje vyko susitikimas su „Misija Sibiras’19“ dalyve Sandra Šalče. Į susitikimą sugužėjo didelis būrys Rūdiškių gimnazijos jaunimo su mokytojais Zita Bartkevičiene ir Virginijumi Teišerskiu, į susitikimą atėjo ir miestelio gyventojų.
„Misija Sibiras“ – tai jau keturioliktus metus vykstantis projektas, kurio metu organizuojamos ekspedicijos į lietuvių tremties ir kalinimo vietas. Tai galimybė prisiliesti prie gyvosios istorijos, palikusios gilų pėdsaką praeityje. Ekspedicijų tikslas – sutvarkyti mūsų tautiečių tremties vietas, apleistas kapines, pastatyti atminimo simbolius, pagal lietuviškas tradicijas puoštus kryžius žuvusiems lietuviams atminti. Ekspedicijos dalyviai antrus metus iš eilės vyko į Kazachstaną. Šiemet išvyko 16 savanorių. 10 dienų truko komandos misija Karagandos apylinkėse.
Sandra Šalčė minėjo, kad tik iš trečio karto pavyko išvažiuoti į ekspediciją. Ji jautė vidinę pareigą ir didelį norą, nes jos prosenelis buvo politinis kalinys, o senelis – tremtinys. Pasak jos, norą dalyvauti ekspedicijoje pareiškė virš 1 000 pretendentų, o buvo atrinkti 79. Sandra pateko į atranką bandomajam žygiui ir atlaikiusi išbandymą tapo projekto „Misija Sibiras“ dalyve. Ekspedicijoje dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės, jauniausiam buvo tuo metu tik septyniolika. Viešnia teigė, kad Kazachstano valstybė irgi labai svarbi lietuviams, nes jos lageriuose kalėjo nuo 20 iki 80 tūkstančių lietuvių. Ekspedicijos dalyviai kruopščiai šukavo kapines, ieškodami lietuvių amžino poilsio vietų, jas tvarkė, statė atminimo simbolius – kryžius, taip pat ženklus lagerių vietose. „Misija Sibiras“ projekto dalyviai pastatė du koplytstulpius ir vieną kryžių. Vieną koplytstulpį – Prostornoje, kitą – Dolinkos kapinėse, kuriose nėra išlikusių politinių kalinių atminimo ženklų, tad koplytstulpis buvo pastatytas atminti visiems ten mirusiems žmonėms. Kryžių ekspedicijos dalyviai pastatė šalia Karabaso geležinkelio stoties, kur politinius kalinius paskirstydavo po visą Karlagą. Tai buvo nepaprastas kryžius, jį Lietuvoje pagamino buvęs tremtinys Bronislovas. Kiekvienas ekspedicijos dalyvis galėjo atskirą kryžiaus dalelę susipakuoti ir vežtis su savimi.
Per dešimt dienų ekspedicija iš viso aplankė 18 kapinių, pavyko rasti 130 kapų su lietuviškomis pavardėmis. Pavyko sutikti ir pabendrauti su Kazachstane gyvenančiais lietuviais – politinių kalinių vaikais, anūkais, kurie savo gyvenimus sukūrė Kazachstane, bet jie žino, jog jų tėvynė – Lietuva.
Susitikimas atskleidė „Misija Sibiras“ projekto svarbą. Jaunimas pateikė ekspedicijos dalyvei klausimų, o kai kurie iš jų netgi norėtų išbandyti jėgas šiame projekte. Jaudinantis viešnios pasakojimas privertė susimąstyti, kaip reikia branginti laisvę, įvertinti, ką turi, kad tokie baisūs istorijos puslapiai nepasikartotų.
