Rūdiškių miesto bibliotekoje – paroda „Įkvėpti“
Rūdiškių miesto bibliotekoje (Trakų r.) nuo rugsėjo 5 d. iki spalio 5 d. eksponuojamas fotoprojektas – paroda „Įkvėpti“ – apie galimybę kvėpuoti ir būti įkvėptiems gyvenimui. Paroda skirta Igno, vieno iš parodos autorių, sirgusio reta liga (plautinė hipertenzija), atminimui.
Mes, žmonės, gyvenantys kasdienį gyvenimą, sunkiai galime įsivaizduoti, kad toks natūralus dalykas, kaip kvėpavimas, gali būti toks sudėtingas ar reikalauti tiek pastangų, kartais ir specialių aparatų ar labai brangių vaistų. Sunkiai galime įsivaizduoti, kad tai liga be vilties.
Be vilties pasveikti – galima tik kontroliuoti ligos eigą, sveikatos būklę, pratęsti buvimą. Tačiau vienintelis būdas gyvenimą pratęsti, neretai įmanomas tik tada, kai viltį dovanoja užgesusi kito gyvybė – persodinant organus. Tačiau net ir tai yra tik mažytė galimybė gyvenimui skleistis. Todėl Igno Rudžio portretų serija yra skirta gyvenimo grožio, jo trapumo akimirkoms įamžinti.
Enrikos Samulionytės serija skirta šios ligos būsenai išgyventi ir užfiksuoti. Ignui artimi žmonės pabandė pajausti, ką reiškia būti, kai trūksta oro. Jie sulaikė kvėpavimą ir nekvėpavo kiek galima ilgiau, o ir Igno ištarta frazė, jam jau būnant sunkios būklės ligoninėje, kai jam trūko deguonies, parodo, kokia vertinga yra galimybė įkvėpti. Įkvėpti ir tiesiog laisvai, nevaržomai kvėpuoti, sakė Renata, Igno draugė.
Ignas atkeliavo į šį pasaulį 1986-ųjų pavasarį. Pamėlęs, dūstantis kūdikėlis su įgimta širdies yda, turėjęs gyventi kelerius metus. Bet likimas jam nusišypsojo. Netrukus Lietuvoje pradėtos atlikti pirmosios tokios širdies ydos operacijos, o Ignas buvo tarp laimingųjų, gavusių šansą gyventi. Ir gyveno – linksmas, smagus, visada veiksme, nesibaigiančios energijos kamuoliukas, be galo smalsus, komunikabilus vaikas ir jei ne randas per visą krūtinkaulį ir kartais dūkstančiam pamėlstančios lūpos, niekas nebūtų pagalvojęs, kad šis vaikas rimtai serga.
Paauglystėje sveikata pradėjo prastėti, bet širdies stimuliatorius ir nauji vaistai leido gyventi toliau. Kartu atėjo suvokimas, kokia sudėtinga jo būklė ir kokios liūdnos prognozės laukia, atsliūkino ir mirties baimė, lydima baisių panikos priepuolių.
Savaitę iki vestuvių jis pateko į ligoninę, nes atsikosėjo krauju – paaiškėjo, kad progresuoja plautinė hipertenzija. Vienintelė galimybė ateityje, kai dar pablogės, – plaučių ir širdies persodinimas…
Tačiau Igno vidinis optimizmas ir gyvenimo meilė neleido pasiduoti tamsai. Daugybė draugų, linksma kompanija, gimęs sūnus, mylima moteris šalia – spalvinga ir intensyvi gyvenimo dėlionė, kai neturėdamas daug laiko, moki juo džiaugtis ir gyventi „pilnais plaučiais“. Vis tik, tarsi kažko trūko jo vidinei raidai… Ir Ignas atrado fotografiją. Iš pradžių lyg žaisdamas, eksperimentuodamas, po to daugiau ir giliau pasinerdamas į šios srities subtilybes. Jis nusprendė studijuoti fotografiją Vilniaus Dizaino kolegijoje ir taip atsirado nauja prasminga veikla, suteikusi gyvenimui turiningumo. Neišsenkanti vidinė energija paskatino užsiimti ir visuomenine veikla – kol leido sveikata, Ignas buvo Žmonių, sergančių plautine hipertenzija asociacijos vadovu, ieškojo būdų kaip geriau atstovauti likimo draugams, susidūrusiems su šia reta ir sunkia liga.
35-ieji metai Ignui tapo lemtingi – sveikatai prastėjant, medikai jį įrašė į pagreitintą eilę plaučių ir širdies transplantacijai.
Tai buvo viltis. Menka, bet viltis ir Ignas jos neprarado. Buvo sausis, jautėsi itin gerai, planavo, kaip vasarą važiuos į be galo mylimą sodą, susitiko su draugu, žvalus ir linksmas, išlaikė egzaminus kolegijoje, kitą dieną nuo ryto telefonu bendravo su draugais, vaiku, pasigamino pietus… Po pietų nuėjo nusnausti ir nebepabudo…
Iškeliavo, bet paliko mums galimybę pažvelgti į pasaulį akimis žmogaus, kuris nepasidavė, dalijosi prisiminimais, – pasakojo Alminta, Igno sesuo.
Paroda išskirtinė ir tuo, kad kviečia mąstyti apie donorystę. Tik tą akimirką, kai mūsų pačių ar mūsų brangiausių žmonių gyvybė priklauso nuo kito asmens sprendimo po mirties dovanoti savo organus, galime geriausiai suvokti organų donorystės prasmę. Bet ta akimirka jau gali būti pavėluota. Ignas nesulaukė donoro.
Paroda ne tik graži, bet ir gili, jautri. Paroda Rūdiškių miesto bibliotekoje veiks iki spalio 5 d. Kviečiame apsilankyti.
