Rūdšilio girios aidas
Į Lekėčius švęsti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos vėl rinkosi politiniai kaliniai ir tremtiniai, savanoriai, šauliai, lekėtiškiai, atvyko ir du Seimo nariai. Tradiciniame renginyje vėl prisiminti Rūdšilio girioje žuvę Lietuvos laisvės gynėjai partizanai Julijonas Būtėnas-Stėvė ir Petras Jurkšaitis-Beržas. Jiems pagerbti organizuotas pėsčiųjų žygis Valkų kalvas.
Trečiąjį gegužės šeštadienį, tradiciniai renginiai „Atmintis gyva“, „Valkų mūšio aidai“ prasidėjo šv. Mišiomis už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčioje. Jas už žuvusius partizanus ir kitus laisvės kovotojus aukojo šios parapijos klebonas kun. Ričardas Kmitas.
Po šv. Mišių sustota miestelio centre prie atminimo lentos, skirtos Nepriklausomybės kovų Lekėčių valsčiaus savanoriams bei Vyčio Kryžiaus kavalieriams. Čia kalbėjęs Seimo narys Valdas Rakutis sakė, kad Nepriklausomybės kovų savanoriai ne tik Lietuvą gynė, bet ir savo vaikus patriotais išaugino, nes jų atžalos ėjo ginti Tėvynės nuo sovietinių okupantų. Paėjus kelias dešimtis metrų stabtelta prie Nepriklausomybės paminklo.
„Mes esame prie labai unikalaus paminklo, kuris atlaikė ne tik laiko, bet ir komunizmo išbandymus. Per visą šį laiką šis paminklas išstovėjo apleistas, krūmais paslėptas. Šis paminklas pastatytas 1928-aisiais, minint valstybingumo atkūrimo 10-metį. Projekto autorius buvo vietos vokietis, nes nemažai vokiečių šiame krašte gyveno. Manau, šiandien reikia prisiminti ne tik didvyrius, bet ir jų tėvus, motinas, senelius, kaimynus, kunigus ir mokytojus. Jie išugdė didvyrių kartą“, – kalbėjo Seimo narys Valdas Rakutis, pasigyręs, kad šiame krašte turi giminių, todėl apie Lekėčių istoriją nemažai žino.
Paskui renginio dalyviai vyko į Rūdšilio girią pagerbti ten žuvusių partizanų J. Būtėno-Stėvės ir P. Jurkšaičio-Beržo atminimą. Miškais nuaidėjus „Tautiškai giesmei“, žuvusieji pagerbti tylos minute. Renginį vedusi Milda Ratomskienė sakė, kad šis kalnelis ir partizanų žeminė liudija, jog Julijonas Būtėnas–Stėvė ir Petras Jurkšaitis-Beržas čia pasiliko amžiams. Jie šioje vietoje Rūdšilio girioje žuvo prieš 71 metus. Apie tai liudija čia pastatyti paminklai, primena atminties ženklai, pažintiniai takai.
Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis sakė, jog ši Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena karo Ukrainoje kontekste ypač prasminga.
Seimo narė Irenos Haase sakė, kad laikas vis labiau atitolina praeitį, kuri padėjo pagrindus šiandieninei mūsų laisvei. Ji ragino kasdien gaivinti istorinę atmintį ir saugoti svarbių tautos įvykių atminimą. „Drąsa ir valia nepasiduoti, kasdien kovoti už savo ir Tėvynės laisvę šiandien plevena ir Ukrainos žmonių širdyse ir maldose. Manau, kad ši tikėjimo liepsna, kuri degė ir mūsų žuvusių partizanų širdyse, sunaikins visus pavojus, kurie iškilo taikai ir demokratijai Ukrainoje ir Europoje“, – kalbėjo Seimo narė.
Partizanų dainas, prisiminimus iš partizanų gyvenimo atvežė Gelgaudiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Šilupė“ (vadovė – Audronė Adomaitienė) bei Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro moterų vokalinio ansamblio „Raskila“ (vadovas – Jurgis Jarašius) muzikiniai kūriniai.
Vidurdienį gausus būrys šaulių iš Šakių, Kudirkos Naumiesčio, Plokščių, Sintautų, Griškabūdžio, Jurbarko, Lukšių Vinco Grybo gimnazijos skautų ir kiti žygio dalyviai iš Rūdšilio girios pasuko Valkų kalvų link. Jie įveikė daugiau nei dešimties kilometrų trasą. Po dviejų valandų žygiavimo jie pasiekė Valkų mišką. Čia, prie paminklo partizanams, žuvusiems 1945 m. gegužės 12 d. Valkų mūšyje, atvyko ir kiti renginio dalyviai.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų Šakių 205-osios pėstininkų kuopos savanoriai paleido atminimo salves – už tėvynę, laisvę, už žuvusius partizanus. Šiame miške buvo įsikūrusi kapitono Jurgio Valčio-Tundros vadovaujama partizanų stovykla ir bunkeriai, Valkų miške žuvo 19 partizanų.
Apie šioje vietoje vykusių partizanų susirėmimus su sovietų pasienio kariuomenės kareiviais pasakojo kraštotyrininkas iš Gelgaudiškio, Sibiro tremtinys Antanas Bajerčius.
Lekėtiškis šaulys Zenonas Rakauskas prisiminė, kuomet, eidamas į mokyklą, girdėjo sovietų pasieniečių atakos šūvius prieš partizanus Valkų miške.
Besibaigiant renginiui Valkose, ilgai buvęs palankus dangus prapliupo, tad kas automobiliais, kas pėsčiomis šventės dalyviai pasuko į „Poškynės“ sodybą. Ten renginio dalyvių laukė KASP karių savanorių pasakojimas ir ginkluotės demonstravimas bei garuojantys ukrainietiški barsčiai, kuriuos išvirė lukšiečiai Irena ir Gintaras Korsakai.