Rugpjūčio 24 d. – gandrų išskridimo diena
Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d. Šv. Baltramiejus gyveno I amžiuje ir buvo vienas iš 12 apaštalų.
Ruoštis kelionei gandrai pradeda jau nuo rugpjūčio pradžios. Jaunikliai mankština sparnus, o jų tėvai intensyviai gaudo maistą ir neša savo vaikams, kad tik šie sukauptų pakankamai jėgų. O prasidėjus rugiapjūtei į laukus suskrenda jau ir jauni, ir suaugę paukščiai, ištikimai lydi kombainus ar ražienas suariančius traktorius. Čia jiems daug lengviau surasti ir sugauti išbaidytus vabzdžius, peles, varles, ištraukti slieką ar kitą „žemės gyventoją“. Be to, rugpjūčio antroje pusėje suaktyvėja varliagyviai judėjimas, jų jaunikliai migruoja iš išdžiūstančių balų, pievose daugybė žiogų ir kitų vabzdžių, peliniai graužikai aktyviai kaupia atsargas žiemai, todėl atsiranda geresnės gandrų mitybinės sąlygos.
Dauguma baltųjų gandrų kaip ir pernai metais kelionę link Afrikos pradėjo anksčiau.
Prieš dvi ar praėjusią savaitę dar buvo stebimi gandrų pulkai Lietuvoje. Šiomis dienomis didelių pulkų jau nematyti, stebimi pavieniai gandrai. Taigi, dauguma baltųjų gandrų nelaukė Šv.Baltramiejaus ir pakilo tolimam skrydžiui maždaug prieš dvi savaites anksčiau. Šiomis dienomis Gamtos tyrimų centro ir Ventės rago žieduoti GPS siųstuvais baltieji gandrai taip pat nelaukė šios dienos ir jau stebimi Turkijoje, Sirijoje, Sudane ir Egipte.
Lietuvos baltųjų gandrų keliones galite stebėti paspaudę šią nuorodą.
